Besibaigiantis ruduo kasmet primena mūsų gyvenimo trapumą ir laikinumą, kurį neišvengiamai pajuntame, lankydami Anapilin išėjusių artimųjų kapus.
Prie jų kaskart einame nešini žvakėmis, gyvomis ir dirbtinėmis gėlėmis, kitomis kapų puošmenomis, manydami, kad taip parodome pagarbą mirusiesiems, kuriems, pripažinkime, tie mūsų žemiški pagarbos ženklai anaiptol nėra svarbūs.
Sielovadininkai, etnologai primena, kad Visų šventųjų diena, Vėlinės – tai tylaus dvasinio pabendravimo su Anapilin išėjusiais artimaisiais metas, kuomet jie prisimenami mintimis, maldos žodžiais.
Šiomis ypatingo susikaupimo dienomis vienos žvakės ir kelių gėlės žiedų mirusiems pagerbti tikrai užtektų.
Bet daugeliui mūsų vis dar labai sunku pakeisti savo įpročius ir vis dar norisi nustebinti aplinkinius, paskandinant kapus žvakių ir gėlių gausoje, kuri po kelių dienų ar savaičių veršis lauk pro atliekų konteinerių viršų, juose nebetilpdama.
Tokia situacija kartojasi jau daugelį metų: lapkričio pradžioje prie kapinių esantys konteineriai tampa mažais sąvartynais, demonstruojančiais mūsų negebėjimą gerbti gyvuosius ir norą nuraminti sąžinę prieš mirusiuosius.
Daugiausia prie kapinių susidaro žaliųjų atliekų: lapų, spyglių, žolės, augalų. Jas surikus atskirai, jokios bėdos nei vargo nebūtų – šios atliekos keliautų į kompostavimo aikšteles, o ten supūdytos vėl būtų naudingos ir reikalingos.
Bet kai į šias atliekas kas nors – o tokių būtinai atsiranda – įmeta tuščių stiklinių ir plastikinių žvakių dėklų, dirbtinių gėlių ar kitų kompostavimui netinkamų atliekų, visų žaliųjų atliekų kompostavimas tampa neįmanomas.
Tokias atliekas tenka vežti į jų tvarkymo įmones, kur iš jų išrenkamos visos priemaišos. Iš jų daugiausia problemų kelia sudužusių stiklinių žvakių gaubtų šukės. Išvalyti užterštas atliekas tenka žmonėms, kurie būtų labai dėkingi, jei parodytume pagarbą jų atliekamam darbui ir neverstume perrūšiuoti mūsų išmestų šiukšlių, o patys jas tinkamai sutvarkytume.
Alytaus regione prie visų kapinių stovi atliekoms skirti konteineriai. Prie didžiųjų kapinių yra pastatyti specialūs dideli konteineriai žaliosioms atliekoms. Visų sąmoningų žmonių labai prašoma į juos ir mesti tik žaliąsias atliekas.
Visos kitos kapinių atliekos: dirbtinės gėlės, krepšelių ir vainikų karkasai, puokštėms naudojamos oazės, plastikiniai žvakių gaubtai netinka perdirbimui ir metamos į mišrių atliekų konteinerius, kurie, kaip visi pastebi, lapkritį prie kapinių būna pilnutėliai – tuo metu surenkamų atliekų kiekiai išauga dešimtimis tonų. Atitinkamai – ir visų mūsų aplinkos tarša.
Stikliniai žvakių gaubtai gali būti perdirbti – tik reikia juos surinkti atskirai, metant į stiklo konteinerius. Tokie konteineriai yra ne visur, nes juos statyti prie nedidelių, nuošalių kapinių yra neracionalu. Daug paprasčiau yra kiekvienam kapų lankytojui nebenaudojamus stiklinius žvakių gaubtus išsivežti ir išmesti juos į prie namų esančius stiklo konteinerius.
Atliekų tvarkytojus, Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro darbuotojus ir aplinkosaugininkus vis dar nemaloniai stebina vienkartinių plastikinių bei stiklinių žvakių gaubtų naudojimas.
Tai – kenksminga aplinkai ir neracionalu, nes tokie gaubtai kainuoja tiek pat, o kartais net ir daugiau nei daugkartinio naudojimo stikliniai žvakių gaubtai, kurie gali tarnauti ne vienerius metus – tereikia pakeisti žvakės įdėklą.
Tad einant tvarkyti ir lankyti artimųjų kapų reikėtų vadovautis principu, kad mažiau yra geriau. Mažiau įvairiausių puošmenų, pirmenybę teikiant gyvoms gėlėms, mažiau žvakių, o jų gaubtų, kuriuos galima naudoti tik vieną kartą – išvis atsisakyti. Tokias tradicijas kurkime, pagerbdami mirusiuosius. Kad patys išeidami šį pasaulį paliktume gražesnį.
Juras Zinkus
