Jeigu moterys sugalvotų skelbti
varžybas, kuri daugiau vyrų dėl meilės pasiųs į mirtį, dar nė
trisdešimties neturinti Rudaminos miestelio gyventoja Irina Kabajeva
užimtų jei ne pirmą, tai vieną iš pirmųjų vietų. Vos prieš
keletą dienų ji ramiai po Šeštokų seniūnijos Birutos gyvenvietę,
kur pastaruoju metu gyveno, vaikščiojo su ketvirtuoju savo gyvenimo
draugu – Daugirdu Varneliu, o jau vakar rytą miestelį bei aplinkinius
kaimus apskriejo žinia: Daugirdas Varnelis savo noru pasitraukė iš
gyvenimo. Rudaminos bei Šeštokų miestelių, kur pastaruosius
trejus metus tai viename, tai kitame gyveno Irina Kabajeva, gyventojai
šią žinią sutiko vienu komentaru: dar vieną vyriškį įkišo į
kilpą. Komentaras ne iš piršto laužtas: prieš dvejus metus taip
gyvenimą užbaigė Gintas Talandis, su kuriuo Irina keletą mėnesių
gyveno savo namuose Rudaminos miestelyje. Kilpoje savo trisdešimtąjį
gimtadienį šių metų gegužės 22 dieną sutiko dar vienas Irinos
Kabajevos draugas Vaidotas Mirijauskas, kuris tokią gyvenimo baigtį
pasirinko tada, kai sužinojo, jog Irina bendrauja su neseniai iš kalėjimo
grįžusiu jo motinos sugyventiniu Daugirdu Varneliu.
Scenarijus – tas pats
Kaip redakcijai sakė Šeštokų
miestelio gyventojai, Daugirdas Varnelis pastaruoju metu itin piktnaudžiavo
alkoholiu. Kalėjime keletą savo gyvenimo metų praleidusio vyriškio
seniūnijos gyventojai nepeikė ir nevengė. Sakė, jog jis buvęs paslaugus,
ramus ir mandagus. Privalėjęs reguliariai lankytis policijos komisariate
užsiregistruoti, Daugirdas Varnelis pastarosiomis dienomis šią savo
prievolę pamiršo.
Nors ši pora, kaip liaudyje
sakoma, savo klumpes į bendrą krūvą sumetė neseniai – vos prieš
trejetą mėnesių, tačiau aplinkiniai matė, jog gerokai jaunesnės
Irinos Kabajevos draugystė šiam vyrui į naudą neišėjo. Niekam
neteko girdėti, kad jie tarpusavyje bartųsi, tačiau nuolatinis Daugirdo
Varnelio girtavimas rodė, jog jam nėra gera gyventi su naująja drauge,
kurią jis po Vaidoto Mirijausko mirties parsivežė į Birutos gyvenvietę,
į savo sesers namus. Beje, prieš pasirinkdamas savižudybę dažnai
girtauti buvo pradėjęs ir Vaidotas Mirijauskas, kurį vėliau, jau
po mirties, Irina Kabajeva apkaltino ne tik šia yda, bet ir nesugyvenamu
charakteriu.
Lemtis ar dėsningumas
Beje, po Vaidoto mirties Irina
pati apsilankė redakcijoje ir paprašė parašyti, jog ji dėl Vaidoto
mirties esanti nekalta. Taip pat -ir dėl Ginto Talandžio apsisprendimo
pasitraukti iš gyvenimo. Ji prašė, kad žmonės jos neteistų, o
pasistengtų suprasti. Irinos kaimynai gana ilgai stengėsi šią jauną
moterį, kurios gyvenime buvo daugiau juodo nei balto, suprasti, pateisinti
ir paguosti. Tačiau per tuos trejus metus, kai iš Jonavos „ištremta”
Irina Kabajeva atsidūrė mūsų rajone, jos gyvenimas niekuo nepasikeitė.
Geriausiai ji įsisavino dar vaikystėje motinos perteiktą gyvenimo
tiesų pradžiamokslį, kad moteris yra būtinas daiktas vyrui ir kad
tuo galima naudotis nieko nedirbant. Visa tai kasdien matė ir mažametis
Irinos sūnus Andrius, kurio nei Rudaminoje, nei Birutos gyvenvietėje
kalbinti gyventojai sakė jau kurį laiką nematantys. Kaip po dar vieno
draugo mirties pasisuks Irinos gyvenimas? Atsakymo į šį klausimą
ilgai laukti nereikės, mat jos gyvenimo drama „vystosi” daug greičiau
nei meksikietiškų serialų siužetas..