Iškilmingoje vakarienėje, skirtoje prezidento Emanuelio Macrono vizitui Lietuvoje, dalyvavo ir Dzūkijos sostinės, turinčios istorinių sąsajų su Prancūzija, vadovas.
Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis, dalyvavęs bendroje vakarienėje su Prancūzijos prezidentu, teigia, kad jam buvo staigmena, kai prieš dvi savaites savo elektroniniame pašte pamatė Lietuvos Respublikos prezidentūros kvietimą dalyvauti.
„Priėmiau kvietimą – teko dalyvauti su garbiais ponais ir poniomis prezidento rengtoje vakarienėje Valdovų rūmuose“, – sakė meras, džiaugęsis, kad Alytus yra pastebimas Lietuvoje, gauna tokius pakvietimus.
N. Cesiuliui iškilmingos vakarienės metu teko bendrauti su prezidentu Valdu Adamkumi, ministrais, LR vyriausybės atstovais, kurie, pasak mero, domėjosi politine situacija Alytuje, padėtimi po gaisro ir dėl naujai planuojamos chemijos gamyklos šalia Putinų mikrorajono.
Alytaus miesto merui pavyko trumpai pakalbėti ir su E. Macronu, kurio laisvas bendravimas, žinoma, laikantis protokolo, nustebino. Nuostaba N. Cesiulį apėmė ir tuomet, kai priėmimo metu prie fortepijono sėdo prof. Vytautas Landsbergis.
Dzūkijos sostinė turi nemažai sąsajų istorinių su Prancūzija.
Vadinamuoju prancūzmečiu XIX a. pradžioje Alytų ne kartą buvo pasiekusi, su carinės Rusijos armija kovojo Didžioji prancūzų armija, vadovaujama Napoleono Bonaparto.
Antrojo pasaulinio karo metu Alytuje bazavosi ir pavadinimą Alytuje gavo aviaeskadrilė „Normandija – Nemunas“, jai pagerbti 2014 m. pavadinta Alytaus miestą ir rajoną jungianti gatvė, o šalia aeroklubo 1981 m. buvo pastatytas memorialinis eskadrilės akmuo, o 2004 m. aerodrome atidengta atminimo stelą, kurią savo seneliui, prancūzų aviatoriui Roger Sauvage sukūrė alytiškis skulptorius Erikas Motiejutis.
Susijęstraipsniai
