9 c Alytus
Šeštadienis, Spalio 31d.
Alytus
2020 Rugsėjo 23d.
2

Alytiškiai: gyventi geriausia Kurorto, Vidzgirio, Piliakalnio ir Senamiesčio seniūnaitijose (APKLAUSOS REZULTATAI)

titleNuotraukų galerijaAsociatyvi iliustracijaAlytausgidas.lt nuotr.

Alytaus miesto savivaldybė, rengdama Alytaus miesto strateginį plėtros planą iki 2030 m., gegužės–liepos mėnesiais tyrė miesto gyventojų nuomonę apie jų gyvenamąją aplinką.

Sociologinio gyventojų nuomonės tyrimo internetinę apklausą, kuri buvo platinama internetu ir socialiniais tinklais, sudarė 4 savarankiški moduliai:

  • Gyvenamosios aplinkos vertinimas (apklausoje dalyvavo 483 respondentai).
  • Kultūros, sporto, sveikatos paslaugų vertinimas (apklausoje dalyvavo 484 respondentai).
  • Ugdymo sektoriaus vertinimas (apklausoje dalyvavo respondentai).
  • Išvykusių alytiškių apklausa (apklausoje dalyvavo 635 respondentai).

Iš viso tyrimo metu sulaukta 2 tūkst. 411 respondentų atsakymų.

Tyrimas apėmė svarbiausias temas:

  • Visuomeninės paskirties objektų poreikį gyvenamajame rajone.
  • Gyvenamosios aplinkos saugumo ir kriminogeninės padėties vertinimą.
  • Viešojo susisiekimo sistemos vertinimą ir mobilumo įpročius.
  • Kultūros paslaugų sektoriaus vertinimą.
  • Sveikatos paslaugų vertinimą.
  • Sporto infrastruktūros vertinimą ir sportavimo įpročius.
  • Ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo paslaugų vertinimą.
  • Migracines nuostatas.
  • Ilgalaikės miesto raidos vertinimą.

Tyrimo metu išsiaiškinta, kad alytiškiai gana palankiai vertina savo gyvenamąją vietą. 10 balų skalėje geriausiai (8,29 balo) savo gyvenamąją vietą vertina Kurorto seniūnaitija, Vidzgirio (7,46 balo), Piliakalnio (7,42 balo), Senamiesčio (7,36 balo) seniūnaitijos. Kaip mažiau patrauklios išskirtos Putinų (6,51 balo), Likišių (6,24 balo) seniūnaitijos, Likiškėlių (6,11 balo) ir Putinų seniūnaitijos (5,44 balo). 

38,9 proc. tyrime dalyvavusių miestiečių mano, kad per paskutinius 5 metus jų gyvenamasis rajonas pagerėjo. Tik 7,9 proc. teigia, kad jų gyvenamosios aplinkos permainos krypsta blogyn.

Alytiškių nuomone, aktualiausios miesto problemos yra automobilių statymas šalia namų, netinkamas gatvių apšvietimas, šiukšlių išvežimas bei per didelis ar intensyvus transporto eismas ir judėjimas.

Pakeisti gyvenamąją vietą Alytuje norėtų tik 16,4 proc. apklaustų asmenų,  dalis jų – gyvenantys mažo patrauklumo gyvenvietėse – Ulonų ir Putinų seniūnaitijose, gaunantys didesnes pajamas ir gyvenantys kotedžo tipo būste.

Siekiant išsiaiškinti saugumo vertinimą mieste, tyrimo metu nustatyta, kad 73,5 proc. Alytaus gyventojų jaučiasi pakankamai saugūs savo gyvenamojoje aplinkoje. Miestiečiai, kurie jaučiasi nesaugūs, dažniausiai bijo nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų apsvaigusių asmenų, nerimą jiems taip pat kelia agresyvaus jaunimo grupelės, neapšviestos rajonų gatvės, šaligatviai ir takai.

Vertinant sveikatos priežiūrą, 50,9 proc. respondentų nurodė, kad sveikatos paslaugų prieinamumą vertina vidutiniškai. Daugiau kaip pusė (56,4 proc.) iš visų besikreipusių į šeimos gydytoją reikiamas paslaugas gavo lengvai, o apie 13 proc. nurodė, kad susidūrė su tam tikrais sunkumais. Dažniausiai išskirta priežastis, dėl kurios negavo reikalingos gydymo paslaugos – buvo per ilga laukiančiųjų eilė.

Tyrimo metu 47,6 proc. alytiškių teigė, kad yra patenkinti gyvenimu mieste. Gyvenimu Alytuje labiausiai džiaugiasi vyresnio amžiaus gyventojai, dabartinėje vietoje gyvenantys daugiau kaip 30 metų bei gaunantys vidutines pajamas, labiausiai nepatenkinti – jaunimas iki 25 metų, dabartinėje vietoje gyvenantys apie 6–10 metų bei gaunantys mažas pajamas.

Apklausos metu paaiškėjo, kad 72,3 proc. respondentų per paskutinius penkerius metus buvo galvoję apie galimybę išvykti iš Alytaus gyventi kitur. Tyrimo atlikimo laikotarpiu apie tokią galimybę svarstė 48,2 proc. respondentų. Pagrindinės priežastys, verčiančios galvoti apie gyvenimą kitame mieste, yra – siūlomas per mažas atlyginimas, patrauklaus, kvalifikaciją atitinkančio darbo trūkumas, sunki finansinė padėtis bei siūlomos geresnio darbo galimybės kituose miestuose.

Vertinant išvykimo gyventi į kitus miestus priežastis, daugiau nei pusė (53,9 proc.) išvykusių alytiškių apklausos respondentų nurodė, kad išvykti gyventi  į užsienį juos paskatino prastos ateities galimybės mieste, geresnės gyvenimo ir darbo sąlygos užsienyje. Emigrantai šalies viduje, Alytų iškeitę į kitą miestą, teigė, kad pagrindinė išvykimo priežastis buvo noras studijuoti, ateities perspektyvų nematymas bei geresnių darbo sąlygų paieška.

Išvykusių alytiškių apklausa parodė, kad 70,5 proc. respondentų, šiuo metu negyvenančių Alytuje, norėtų sugrįžti gyventi į Alytų, 11,2 proc. apklaustųjų nurodė, kad labai didelė tikimybė, jog tai nutiks per artimiausius 5 metus. Sugrįžti į Alytų respondentus labiausiai paskatintų pagerėjusi Alytaus ekonominė situacija (57,4 proc.), atsiradusios galimybės įsidarbinti Alytuje (56,2 proc.) bei teigiami socialiniai pokyčiai Alytuje (50,0 proc.). Vertindami naujo gyvenimo Alytuje sunkumus, 37,0 proc. apklaustųjų nurodė, kad prisitaikyti gyventi mieste greičiausia būtų sudėtinga.

Daugiau kaip trys ketvirtadaliai (75,4 proc.) tyrime savo nuomonę išsakiusių alytiškių teigia, kad per paskutiniuosius 10 metų Alytus vystytas tinkama linkme. Alytaus miesto gyventojai miesto įvaizdį linkę apibūdinti kaip patogų gyventi šeimai (60,2 proc.), gražų (44,7 proc.) ir švarų (44,3 proc.) miestą. Emigravę gyventojai labiausiai pažymi tuos pačius apibūdinimus: kad miestas yra patogus gyventi šeimai – mano 54 proc.; kad Alytus gražus miestas – mano 59,7 proc.; kad Alytus švarus miestas – mano 56,6 proc. apklaustų emigravusių gyventojų.

Alytaus gyventojų ir emigravusių gyventojų nuomonė beveik sutapo teigiant, kad Alytaus miesto įvaizdis yra siejamas su keblumais susirandant darbą (atitinkamai 83, 6 proc. ir 83,3 proc.) ir siejant miesto įvaizdį su riboto laisvalaikio galimybėmis (atitinkamai 62,5 proc. ir 60,7 proc.). Ryškiausi skirtumai tarp Alytaus gyventojų ir emigravusių gyventojų nuomonės išsiskiria vertinant visuomenines paslaugas ir miesto gyventojus – 14,9 proc. apklausoje dalyvavusių alytiškių mano, kad visuomeninės paslaugos yra menkos, visuomenines paslaugas kaip menkas apibūdina 21,3 proc. emigravusių alytiškių; 4,8 proc. alytiškių mano, kad mieste gyvena nedraugiški žmonės, tokios nuomonės laikosi ir 11,1 proc. apklausoje dalyvavusių emigravusių Alytaus gyventojų.

Apklausoje dalyvavę gyventojai mano, kad per artimiausius 10 metų pirmas miesto vystymo prioritetas turėtų būti nukreiptas į verslo investicijų pritraukimą (37,7 proc.), gyvenamosios aplinkos tvarkymą (9,5 proc.) ir gyventojų užimtumo skatinimą (8,3 proc.). Mažiausiai dėmesio rekomenduojama skirti paveldosaugos problemų sprendimams (0,2 proc.), profesinio ugdymo paslaugoms (0,6 proc.) ir švietimo paslaugų organizavimui (0,6 proc.).

Išsamus Alytaus miesto gyventojų nuomonės tyrimo apie jų gyvenamąją aplinką ataskaitos pristatymas – ČIA (ATSISIŲSTI!).

Kviečiame ir toliau sekti naujienas, susijusias su Alytaus miesto strateginio plėtros plano iki 2030 m. rengimu!

Fotogalerija


Komentarai

2
Komentuoti
ALGIS2020-09-23
mazarasciai ,vien klaidos
BUTU2020-09-23
GAL IR GERAI GYVENT TACIAU STIPRIAI TRUKSTA TVARKOS MIESTO GATVESE YPAC VIDZGIRIO RAJONE
traffix.lt