Jeigu rudenį Lietuvoje būtų antrą kartą įvestas karantinas, šalies mokyklos netektų mažiausiai penktadalio mokytojų, mano iš Alytaus kilęs vaikų psichiatras, švietimo vadybos profesionalas, pedagogų socialinio ir emocinio ugdymo programų vadovas Linas Slušnys. Jo manymu, didžiausia grėsmė Lietuvos švietimo sistemai kiltų dėl to, kad išeitų dalis jaunų, aktyvių, kūrybingų mokytojų, kurie perdega nuo karantino metu jiems išaugusio spaudimo kaip pedagogams ir kaip tėvams.
Šią ir panašią informaciją L. Slušnys gauna bendraudamas su visos šalies pedagogais, kuriems jau 15 metų vedami „Lions-Quest“ socialinio ir emocinio ugdymo programų užsiėmimai. Sulaukta tūkstančių pareiškimų, kad vyresnio amžiaus mokytojai antro tokio karantino nebekentės ir išeis iš darbo, nes „mes nenorime to cirko“. Jauni mokytojai irgi išeis – jie nebijo išeiti, nes žino, kad ras kitą darbą.
Su kuo susiduria vyresnieji ir jaunesnieji pedagogai tokiose krizinėse situacijose, kaip paskutinį mokslo metų trimestrą trukęs karantinas? Pasak L. Slušnio, vyresniesiems dažnai trūksta kompiuterinio raštingumo įgūdžių, nuotolinis mokymas jiems kelia įtampą – lyg dirbtų ne savo darbą. Jaunesni pedagogai, kurie patys augina nepilnamečius vaikus, išgyvena didžiulį stresą, nes turi iš namų reguliuoti savo vaikų ugdymą ir dar organizuoti nuotolinį klasės vaikų mokymą. Be to, karantino metu pasimatė mūsų neišmanumas: beveik neturime į internetą sukelto mokymo turinio, trūksta metodinės medžiagos, kaip efektyviai vesti pamokas, vertinti žinias ir kt.
Pedagogai, kurie gali eiti į pensiją, jau eina, ypač rajoniniame lygyje. Negali pakelti pokyčių – išeini. Per šią vasarą suskaičiuosime, kiek procentų nubyrės. Didžiausia bėda, kad jų vieta natūraliai neužsipildo jaunais mokytojais. Dabartinių jaunų mokytojų išėjimas per brangiai kainuos švietimo sistemai, nes tai – žmonės su idėjomis, su kitokia vizija apie ugdymą, švietimą, tai jau visai kitokio raštingumo mokytojai. Dėl to jie ir perdega jau dabar, nes įdeda daug pastangų į ugdymo procesą, vaiko sudominimui. Kai jie pradeda jausti, kad kiti elgiasi priešingai – perdega.
„Jeigu jaunų mokytojų dalis ims byrėti, tai bus švietimo sistemos griūtis ir milžiniška krizė, nes jauni mokytojai moka valdyti kompiuterius, gali greitai persiorientuoti į elektroninį turinį, sugeba kurti ir sugebės dar daug nuveikti švietime, bet jie neatlaiko vienu metu į vieną katilą sumestų dalykų“, – mano L. Slušnys, taip pat atkreipiantis dėmesį į tai, kad niekas nekalba apie mokytojus, auginančius vaikus: jiems keliami reikalavimai kaip darbuotojams ir kaip tėvams ir jiems tiesiog to krūvio per daug. Ministro paskelbta žinia apie „įprastą“ būsimų mokslo metų pradžią su apsaugos slenksčiais tarsi leidžia lengviau atsikvėpti, tačiau yra faktas, kad karantinas nepadidins mokytojų skaičiaus, tik sumažins. Todėl tai yra geras metas rimtesniems pokyčiams.
Slykstus zmogus