„Iš esmės lietuviai – gana organizuota tauta. Tačiau ši savybė grįžus namo kažkur prapuola. Todėl atsiranda nesąmoningas maisto vartojimas, o dažnai – net ir švaistymas. Nustebtumėte, kiek ir kokių patiekalų būtų galima pagaminti pasikapsčius lietuvių šiukšlinėse“, – teigia virtuvės šefas italas Gian Luca Demarco.
„Maistas – dažniausiai pjaustyta mėsa, šviežios daržovės ir miltiniai produktai – išmetamas , nes jo nespėjama suvartoti laiku. Mėsa dažnai sušvinksta per kelias dienas, atsiranda nemalonus kvapas. Pasitaiko atvejų, kai miltiniai produktai jau iš prekybos vietų yra parsivežami namo su maistiniais kandžiais. Na, o šviežios daržovės apskritai turi tendenciją „pasislėpti“ mūsų šaldytuvuose ir dažniausiai mes apie jas prisimename tik pajutę nemalonų kvapą“, – juokiasi žinomas virtuvės šefas.
Paklaustas apie maisto švaistymą, G. L. Demarco prisimena, jog pats gaminti tvariai išmoko gana įdomiu būdu: „Viename iš restoranų, kuriame dirbau, buvo tokia taisyklė – virtuvės šefas ateidavo patikrinti mūsų šiukšlių. Jei jose buvo per daug maisto produktų, kuriuos dar buvo įmanoma panaudoti, jis liepdavo visam kolektyvui iš to išmesto maisto pagaminti vakarienę. Patikėkit manimi, tokią vakarienę pagaminti pakakdavo vieną kartą – vėliau labai atsakingai žiūrėdavai į lauk metamą maistą, nes paprasčiausiai nebenorėjai susidurti su tokiais smerkiančiais kolektyvo žvilgsniais“. Garsus virtuvės šefas įsitikinęs, jog lietuviai tvaraus maisto vartojimo paslapčių pirmiausia galėtų pasimokyti iš italų.
„Esminis skirtumas – kur mes apsiperkame. Lietuviai įprastai renkasi didžiulius prekybos centrus. O italai, priešingai, dažnai apsipirkinėja vietiniuose turgeliuose ar mažesnėse parduotuvėse. Tai – viena iš priežasčių, dėl ko maistas nėra švaistomas. Vaisiai, šviežios daržovės ir kiti greitai gendantys maisto produktai perkami daugiausia kelioms dienoms į priekį. Taip maistas ir skanesnis, ir sveikesnis. Mat tokiose mažose prekybos vietose produktai švieži ir neretai užauginti natūraliau. Lietuvoje taip pat yra turgelių, kuriuose galima rasti kokybiškų, močiučių su meile užaugintų vaisių ar daržovių“, – įsitikinęs virtuvės šefas.
„Mes, italai, esame įpratę naudoti taip vadinamą kameros techniką. Ją drąsiai galėtų naudoti ir lietuviai. Paprasčiausiai nusipirkus didesnį kiekį mėsos, ją reikia ne visą sušaldyti kameroje, o pirmiausia išdalinti porcijomis – po 100, 200 ar 400 gramų. Priklausomai nuo šeimos dydžio ir patiekalų, kuriuos gaminsite. Tuomet mėsą tinkamai užšaldžius ją ramiai galima naudoti visą mėnesį ar net ilgiau“, – patarimais dalinasi G. L. Demarco. Jis teigia, jog naudojantis šiuo būdu mėsa taip greitai nesugenda, o tinkamai ją užšaldžius bei atšildžius nepraranda ir savo skonio bei maistinių medžiagų. Be to, taikant šią techniką, mažiau lankomasi parduotuvėse, o taip sutaupoma ir pinigų, mat dažnai atėjus vieno produkto išeiname su pilnu krepšiu prekių, kurių mums visai nereikėjo.
