16 c Alytus
Sekmadienis, Rugsėjo 27d.
Dzūkija
2020 Rugpjūčio 4d.
0

Žuvinte – „siaubingi gausumai“ agresyvių vėžiagyvių iš Ukrainos, yra ir vėžių iš Amerikos

titleNuotraukų galerija

Žuvinte knibžda invaziniai vėžiagyviai, o vietiniams – visai ne juokai, situacija biosferos rezervate pasidalino jo direkcija.

Vietines ir įvežtines vėžiagyvų rūšis šią vasarą nagrinėjo mokslininkai.

Žuvinte natūraliai gyveno mūsų platumose įprastos ežerinė (Gammarus lacustris) ir mažytė balinė (Synurella ambulans) šoniplaukos. Žuvinto laboratorijos vadovas Kęstutis Arbačiauskas 2012–2013 m. aptiko svetimkraštes keturšarvę (Pontogammarus robustoides) ir mažytę Varpachovskio (Chaetogammarus warpachowskyi) šoniplaukas. Šios ir kitos Ponto-Kaspijos regiono kilmės vėžiagyvių rūšys iš Ukrainos vandens saugyklų sovietmečiu buvo introdukuotos į nemažai Lietuvos telkinių tikintis pagerinti žuvų mitybinę bazę. Tokiu būdu jos jau keliasdešimt metų gyvena ir Dusioje bei Simno ežere. Dusioje jos paprastai būdavo gausios, o Simne – nelabai, greičiausiai dėl deguonies trūkumo, kuriam introdukuotos rūšys, atrodo, yra jautresnės nei vietinės.

Kaip parodė vėlesni tyrimai, P. robustoides yra išties agresyvi invazinė rūšis, kuri tinkamuose jai ežeruose geba visiškai išstumti G. lacustris, gerokai susiaurinti vandens asiliuko (Asellus aquaticus) nišą ir iki minimumo sumažinti jo gausumą bei apskritai sumažinti vietinių dugno bestuburių gyvūnų biomasę ir įvairovę. Taip įvyko Dusioje, Simne, Metelyje ir kai kuriuose kituose Lietuvos ežeruose. Tuo tarpu tyrimai parodė, kad vargu, ar introdukcijos pasiekė tikslą ir kaip nors reikšmingai pagausino žuvų išteklius.

Jei prieš trejus metus Žuvinto pakrantėje, maudyklėje, dar buvo sunku sugaudyti tyrimams reikiamą P. robustoides kiekį tarp gausybės G. lacustris ir A. aquaticus, tai šią vasarą, po Gamtos tyrimų centro ekologijos instituto Hidrobiontų evoliucinės ekologijos laboratorijos mokslo darbuotojų Eglės Šidagytės-Copilas ir Denis Copilas-Ciocianu tyrimų paaiškėjo, kad ši rūšis knibžda visur, be to, „siaubingais gausumais“, tuo tarpu A. aquaticus vargais ne galais mokslininkai sugavo tik vieną vienintelį giliau, o G. lacustris taip ir liko neradę, nors visur ieškojo. Taip pat gausiai buvo C. warpachowkyi, aptiktos dar ir kelios S. ambulans.

Dabartinė situacija ežere rodo, kad dideliuose Juodosios jūros baseino limanuose natūraliai gyvenanti P. robustoides per keletą dešimtmečių sugebėjo prisitaikyti gyventi ir tokiuose sekliuose, pelkėtuose ežeruose kaip Žuvintas ir kad net ir čia ji geba išstumti G. lacustris. Prie invazinės rūšies įsitvirtinimo galėjo prisidėti ir šiltėjant klimatui trumpėjantys ežero užšalimo laikotarpiai ir dėl to pagerėjusios deguonies sąlygos žiemą. Tarp kitko, Žaltytyje vis dar yra gyvybinga G. lacustris populiacija, o Giluityje jau irgi stebėti tik P. robustoides.

Šią vasarą atliekant tyrimus Žuvinte pagautas ir dar vienas introdukuotas Ponto-Kaspijos vėžiagyvis – Benedeno mizidė (Limnomysis benedeni). Tai – pirmasis rūšies radimas ežere, tačiau nieko stebėtina, mat ši rūšis seniai gyvena Simne. Greičiausiai į Žuvintą iš Simno turėjo patekti ir kita introdukuota mizidė – ežerinė mizidė (Paramysis lacustris).

Žuvinte gyvena ir iš Šiaurės Amerikos kilęs invazinis rainuotasis vėžys (Orconectes limosus), kurio buvimas ežere užregistruotas prieš kelerius metus.

Fotogalerija


Komentarai

0
Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
traffix.lt