500 metų – tokį jubiliejų rugpjūtį minės Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia Simne, o pats miestas, kuriam šiemet yra patikėtas Lietuvos mažoji kultūros sostinės vardas, švęs.

Kaip tikimasi, tai bus didžiausias ir iškilmingiausias 2020 m. renginys Alytaus rajone.

Rugpjūčio 23 d., sekmadienį – šventiniai renginiai Simne:

10 val. Knygos, skirtos Simno bažnyčios jubiliejui (autorius – profesorius Arvydas Šeškevičius), pristatymas.

11.50 val. Jubiliejui skirto kryžiaus pašventinimas Simno bažnyčios šventoriuje.

12 val. Šv. Mišios Simno bažnyčioje. Giedos operos solistė Rasa Juzukonytė, gros Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų orkestrui.

Po mišių – bendruomenių eisena į Simno aikštę.

14 val. Šventė Simno miesto aikštėje:

Sveikinimai, Alytaus rajono garbės piliečio paskelbimas ir regalijų įteikimas.

Lietuvos tenorų choro „Tenoriada“ ir valstybinio pučiamųjų orkestro „Trimitas“ programa, dainininko Sauliaus Prūsaičio bei jo grupės koncertas.

Kas tas Simnas?

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Simnas buvo paminėtas 1494 m.

Simnas – viena pirmiausiai apgyvendintų Užnemunės vietovių, kuriai savivaldos (Magdeburgo) teisės ir herbas suteiktos 1625-1626 metais (patvirtintos 1636, 1650, 1664, 1679, 1717, 1744, bet 1776 m. panaikintos, o 1792 m. trumpam atkurtos). Herbe buvo pavaizduotas Šv. Povilo atvaizdas, susijęs tuomečio Simno valdytojo Povilo Sapiegos, vietovei suteikusio savivaldą, vardu. Simno herbas, atkurtas Arvydo Každailio, buvo patvirtintas prieš 21 metus (1999 m.).

Pagal vieną iš dokumentų, 1506 m. didysis kunigaikštis Aleksandras (1461-1506) dovanojo Simną krašto maršalkai Jonui Zaberezinskiui (1437-1508). 1508 m. Simnas atiteko jo sūnui, taip pat Jonui. 1520 m. laikytini Simno bažnyčios (ir parapijos) steigimo, o 1526 m. jos statybos baigties data. Simnas figūruoja 1529-1567 m. neprivilegijuotų Lietuvos didžiosios kunigaikštystės (LDK) miestų sąrašuose.

1599 m. Simnui suteikta turgaus privilegija (nuo 1625 m. ir prekymečių).

1603 m. Simno valdytoju tapo LDK arklininkas Ašmenos seniūnas P. Sapiega.

1639 m. mieste leista kurtis žydams.

1661-1662 m. Simne veikė visos magdeburginio miesto institucijos, buvo amatininkų.

1737 m. buvo 43, 1775 m. – 88 namai.

Nuo 1782 m. minima parapinė mokykla.

1795-1807 m. Simnas priklausė Prūsijai, 1807-1815 m. – Varšuvos kunigaikštystei.

1796 m. Simne buvo 103 namai su 703 gyventojais, 1810 m. – 126 namai su 770 gyventojų, 1858 m. mieste surašytas 151 namas, 1552 gyventojai (767 žydai).

Po 1858 m. Simno kapinėms skirtas ankstesnės dvaro sodybos plotas.

1869 m. Simnas neteko miesto teisių, tapo gyvenviete.

1876 m. įsteigta teismo įstaiga, 1878 m. atidaryta vaistinė, 1897 m. – telegrafas.

Iki 1890 m. buvo išgrįsta turgaus aikštė, pagrindinės gatvės.

1900 m. Simne kilo gaisras, kuris sunaikino šiaurės vakarinę miesto dalį.

1901 m. surašyta 1870 gyventojų, iš jų buvo 944 žydai ir 926 lenkai.

1905 m. senosios medinės sinagogos vietoje, pastatyta mūrinė „plytų stiliaus“ sinagoga.

Miestas gerokai nukentėjo per Pirmąjį pasaulinį karą (šalia Simno esančiame Mergalaukyje išlikę vokiečių karių kapai).

1923 m. surašant Lietuvos gyventojus, Simne buvo 193 kiemai su 1519 žmonių. 1930 m. buvo 134 namai (14 mūrinių), 89 parduotuvės, 2 vaistinės, 3 bankai arba jų skyriai, 3 vilnų karšyklos, 2 malūnai, dirbtuvių.

1937 m. įsteigta biblioteka.

1941 m. prasidėjus Antram pasauliniam karui nuo vokiečių lėktuvų bombų dalis centro pastatų sugriauta ar sudeginta.

1950-1959 m. Simnas tapo vieno iš naujų rajonų centru. Tai paskatino miesto atkūrimą ir augimą.

1959 m. Simne buvo 1661, 1969 – 1 tūkst. 435, 1976 m. – 1 tūkst. 800, 1989 m. – 2 tūkst. 300, 1996 m. – 2 tūkst. 339 gyventojų.

1969 m. Simnas paskelbtas vietinės reikšmės urbanistikos paminklu.

1996 m. Simnas buvo ištirtas kultūros paveldo požiūriu: išskirti raudonų ir geltonų plytų mūro pastatai su „plytų stiliaus“ dekoro elementais prie buvuvios turgaus aikštės Vytauto g., užfiksuotas XIX a. pabaigos- XX a. pradžios 1-2 aukštų mūriniai, rąstinės konstrukcijos su viena ar dvejomis mūrinėmis galinėmis sienomis bei rąstinės konstrukcijos pastatai dvišlaičiais, valminiais, trišlaičiais stogais ties Vytauto ir Birutės g. sankryža ir kt.

2020 m. Simnas tapo Lietuvos mažąja kultūros sostine.