Šiemet minimos 500-osios Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto gimimo metinės. Šia proga Lietuvos paštas rugpjūčio 1 dieną išleidžia pašto ženklą. Jame Augustas vaizduojamas kartu su Barbora Radvilaite.
Pašto ženklą kūrė lenkų dailininkas Božydar Grozdew. Pašto ženklo nominalas – 0,81 Eur, tiražas – 30 tūkst. vnt. Kartu su pašto ženklu pasirodys ir pirmos dienos vokas. Su tokia pačia iliustracija, tą pačią dieną bus išleistas ir pašto ženklas Lenkijoje.
Meilė tarp Barboros ir kunigaikščio įsižiebė apie 1543 m. Tačiau judviejų bendras kelias nebuvo lengvas. Po ketverių metų Barboros brolis ir pusbrolis suorganizavo slaptas vestuves; iki šio fakto paskelbimo viešai, įsimylėjėliai turėjo įveikti didelius iššūkius – santuokai priešinosi Lenkijos didikai bei Augusto motina – Lenkijos karalienė Bona Sforca – jie nenorėjo pripažinti lietuvės savo karaliene, o tėvai nė nenorėjo galvoti apie marčią iš pavaldinių tarpo.
Per tuos kelis sunkumų metus, įsimylėjėliai ne kartą gyveno skirtingose šalyse, ilgesį nuramindavo tik vienas kitam rašydami meilės laiškus – niekas negalėjo palaužti jų meilės.
Galiausiai, 1550 m. Barbora Radvilaitė buvo karūnuota, deja, tuo metu jau sirgo ir vos po penkių mėnesių mirė.
Mylimajai Barborai Žygimantas Augustas dovanojo žemes ir dvarus Alytuje, Birštone, Nemunaityje ir kitose vietose Lietuvoje ir Lenkijoje.
Žygimantas Augustas buvo vienas iš pašto kūrėjų. Laiškai iš pašto centro Krokuvoje (Lenkija) per savaitę pasiekdavo Vilnių, o per 10 dienų – Veneciją (Italija).
Šiai meilės istorijai skirta įvairių kūrinių, vienas jų – Alytaus miesto teatre pastatytas spektaklis „Barbora Radvilaitė“, kurį matė Lietuvos žiūrovai, buvo gastroliuota ir Žygimanto Augusto įkurtame Augustave (Lenkija).