Į Nemuną laivu išplaukė Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas, miesto vicemeras Šarūnas Klėgeris, kurie su dar septynių šalies savivaldybių vadovais sutarė dėl spartesnio laivybos upių kelių gaivinimo visoje Lietuvos.
Tai – jaune pirmas panašus susitikimas, tiesa, bent jau pro Dzūkiją tekančios Nemuno upės dalies investicijos nepasiekdavo.
Šįkart vėl kalbėta, kad į Nemuno, Neries, Nevėžio ir kitus vandens kelius per artimiausius trejus metus atlikus investicijas būtų atgaivinta ne tik krovininė laivyba Nemunu maršrutu Kaunas-Klaipėda, tačiau ir suaktyvėtų keleivinė, pramoginė laivyba visoje Nemuno upėje, Kauno ir Kuršių mariose.
Kol kas– tik šnekos, tačiau jeigu pagaliau virstų darbais, būtų skirta apie 30 mln. Eur, o tai taptų didžiausia investicijos į Nemuną per pastaruosius 30 metų.
Prognozuojama, kad Nemuno laivakelio sutvarkymas pritrauktų dar daugiau potencialių įmonių, kurios būtų suinteresuotos vežti krovinius vidaus vandenų transportu bei vykdyti keleivinę ir pramoginę laivybą, kas padidintų ekonominį aktyvumą šalia Nemuno įsikūrusiose savivaldybėse bei investicijų pritraukimą į jas.
Susisiekimo ministerija vandens kelių atgaivinimą įtraukė į prioritetinių darbų sąrašą bei numatė 28 mln. eurų investicijų iš Europos sąjungos fondų bei Lietuvos biudžeto lėšų E 41 vidaus vandenų keliui (nuo Kauno iki Klaipėdos) sutvarkyti. Taip yra skirta beveik 3 mln. eurų technikai įsigyti – vientisam vandens keliui nuo Druskininkų iki Šilutės įrengti.
Nemunu numatyta gabenti birius krovinius: žemės ūkio produktus, metalo laužą, pirmines ir apdorotas naudingąsias iškasenas, medieną, biokurą, statybines medžiagas. Taip pat pervežti suskystintas dujas, bendruosius krovinius konteineriuose. Viena barža talpina 1 tūkst. tonų krovinių, tuo tarpu sausumos keliais tokį krovinių kiekį reikėtų gabenti 40-iai vilkikų.
Be minėto Alytaus rajono mero ir miesto vicemero iš Dzūkijos krašto laivybos upėmis vizijos pristatyme dalyvavo ir Druskininkų, Birštono, Prienų, savivaldybių vadovai. Birštono merė Nijolė Dirginčienė sako, kad valstybės dėmesys Nemunui yra gyvybiškai svarbus, nes pačių savivaldybių pastangų ir iniciatyvumo neužtenka.
„Per pastaruosius 10 metų Nemunas yra labai stipriai uždumblėjęs. Dėl atšilusio klimato žiemą upė neužšąla, ledai nebeišvalo upės dugno, srovės tėkmė nėra didelė. Esame vienintelis kurortas Kauno regione, garlaiviu iš Kauno pas mus vienu ypu atvyksta apie 100 žmonių, tačiau išvalytas, pagilintas Nemunas atgaivintų turizmą, ko mes tikrai labai laukiame, leistų keliauti net iki Augustavo (Lenkija) kanalų. Stipriai beldžiamės į visas duris ir tikimės, kad Nemunui pagaliau bus skirtas dėmesys, kurio upei taip reikia“, – teigė Birštono merė.