Šalia Alytaus veikiančio Nemunaičio oreivių klubo vadovas, anksčiau ne tik žydrąją, tačiau ir politinę padangę drebinęs, oro balionu Baltijos jūrą įveikęs Gintaras Šiurkus pradėjo skaičiuoti laiką iki 2023 metų liepos.
Liepos 15-oji lietuviams gerai žinoma diena, pirma – kaip Žalgirio mūšio pergalės, antra – kaip Stepono Dariaus ir Stasio Girėno pakilimo skrydžiui virš Atlanto data. 1933 m. skrydis baigėsi nelaime, lakūnai žuvo netoli Lietuvos, todėl tūkstantinė žmonių minia Kauno oro uoste taip ir nesulaukė „Lituanica“ lėktuvo.
„Lituanica“ skrydis iš Amerikos į Lietuvą turi būti pakartotas ir šįkart jau vainikuotas pergale, teigia G. Šurkus. Pasak jo, pirmasis žmogus, sumanęs atkurti legendinę „Lituanicą“ iš jos istorinio prototipo „Bellanca CH-300 Pacemaker“ yra aviatorius Julius Sakas, bendraminčių būrys auga, o prie jo prisijungė ir šiuo metu viena garsiausių Lietuvos sportinės aerobatikos eskadrilių „Anbo“.
Pagal „Lituanica 2023” planą, iki S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio 90-mečio 2023-aisiais turi būti atkartotas visas mūsų legendinių lakūnų žygis – nuo tokio paties lėktuvo („Bellanca“) ir lėšų jam nupirkti suradimo, orlaivio perdarymo į kiek įmanoma autentiškesnę „Lituanicą“, parengimo skrydžiui ir iki distancijos virš Atlanto nuo Floido Beneto aerodromo Niujorke (JAV) iki Kaune esančio, S. Dariaus ir S. Girėno vardu pavadinto aerodromo įveikimo.
Pirmi žingsniai jau žegti – surasti du italų aviakonstruktoriaus Giuseppe Mario Bellanca vardo lėktuvai, kurių vienas iki 2023 m. galėtų pavirsti „Lituanica“. Viena iš potencialių „lituanikų“ kol kas skraido Kanadoje, o kita – Havajų salose. Tiesa, jeigu S. Dariui ir S. Girėnui
1932 m. lėktuvą pavyko nusipirkti už beveik 3 tūkstančius dolerių, pastarieji lėktuvai nėra plačiai paplitę, kaip tarpukariu, dabar tapę kone relikviniais, todėl ir pabrangę kartų kartais. Havajuose esanti „Bellanca“, pasak savininkų, kuriuos iki pandemijos aplankė ir G. Šiurkus, kol kas neparduodama, o lėktuvo Kanadoje pamatyti dar nepavyko.
Kad žodžiai greičiau virstų darbais ir „Belanca“ vėl virstų „Lituanica“, G. Šurkus įkūrė „Lituanica institutą“, kuris jau pradėjo rinkti reikiamas lėšas. Pirmųjų aukotojų sąrašas jau artėja prie šimto, o jų aukos nuo vieno euro siekia tūkstančio.
Pasak. G. Šiurkaus, renkant lėšas naujai „Lituanicai“ ir jos autentiško skrydžio per Atlantą atkartojimui planuojami parengiamieji skridimai po Lietuvą, JAV lietuvių bendruomenes, ketinama išleisti knygą, apie kurią svajojo ir pats S. Darius, ji turėtų pasirodyti jau 2021 m. Vilniaus knygų mugės lentynose, ateityje gali atsirasti ir teminis teatro pastatymas ar panašūs kūrybiniai sprendimai.
Ar „Lituanica 2023” misijos sumanytojams pavyks įsigyti „Belancą“, turės paaiškėti artimiausiais metais. Beje, ne kam kitam, o šiems orlaiviams priklauso pirmieji rekordai – pasaulio skridimo į tolį: 1927 m. buvo įveikta 6 tūkst. 292,7 kilometrų distancija Niujorkas-Eislėbenas (Vokietija), o 1929 m. – Niujorkas-Stambulas (Turkija) per Atlantą (8 tūkst. 62 km).
S. Darius ir S. Girėnas, įveikę Atlanto vandenyną, liepos 17 d. žuvo buvusioje Vokietijos (dabar – Lenkijos) teriorijoje esančiame Pščelniko miške netoli Myslibužo (anksčiau – Soldinas).