Lietuviai nuo seno vertino duoną – apie ją yra sukurta daug pasakojimų ir padavimų, duona minima patarlėse ir priežodžiuose. Tačiau šiandien parduotuvėse galima rasti ne tik lietuviškos juodos ruginės duonos, bet ir daug skirtingų receptūrų kepinių, kurie tradiciškai gaminami skirtingose pasaulio vietose. Visgi duonos atsiradimo pradžia visoje Europoje panaši – dar apie 9000 m. prieš m. e. žmonės sugalvojo kaip galima smulkinti grūdus ir iš jų virš laužo kepti neraugintos tešlos paplotėlius.
Lietuvos kaimuose duona net iki XX a. vidurio išliko pagrindiniu patiekalu. Skaičiuojama, kad išsivysčiusiose šalyje žmogus kasdien suvalgo nuo 150 iki 500 g duonos. Lietuviai vidutiniškai suvalgo apie 300 gramų duonos. Grūdai, iš kurių kepama duona, turi daug įvairių maisto medžiagų ir mitybos atžvilgiu puikų maisto medžiagų santykį – 5–8 % baltymų, 40–50 % angliavandenių.
Lietuviai (kartu su latviais) visame pasaulyje išsiskiria savo juoda rugine duona. Britai tradiciškai kepa duoną iš avižų ir miežių, amerikiečiai – iš kvietinių miltų, japonai ir kinai iš ryžių, indai iš sorų ir tik vokiečiai, rusai bei skandinavai kvietinius miltus maišo su ruginiais.
Nors duonos kepimas Lietuvoje šiek tiek varijuoja geografiniuose regionuose, tačiau esmė panaši – naudojamas nuo senesnio kepimo likęs raugas, ruginiai miltai ir vanduo. Tokie priedai kaip druska, cukrus, kiti grūdai ir sėklos, mielės į duoną pradėti dėti tik visai neseniai. Tačiau tradicinis duonos kepimas yra saugotina vertybė. 2014 m. Daujėnuose kepama naminė duona buvo įtraukta į Europos Saugomų geografinių nuorodų registrą šalia „Liliputo“ sūrio, žemaitiško kastinio ar skilandžio.
Dabar parduotuvėse gausu įvairių duonos rūšių pasiūlos, kuri gali padėti susiorganizuoti kulinarinę kelionę neišvykstant iš namų. Lietuvių pamėgta čiabata – plokščia, pailga itališka kvietinė duona su traškia plutele. Taip pat dažnai sumuštinį tepamės ne ant paprasto batono riekelės, bet ant beigelio – žydiško riestainio atitikmens, kuris yra minkštas kepinys, o jį prieš kepant apdorojus karštais garais (ar trumpai pavirus) išorėje susidaro traški blizgi plutelė. Iš Prancūzijos į Lietuvą atkeliavo ir prancūziškas batonas – ilgas, bet siauras vamzdžio formos kvietinis kepinys, kuris tinka tiek saldžiam stalui, tiek sūriam. O česnakais ir kitais prieskoniais pagardintas batonas ir vienas pats gali tapti puikiu užkandžiu.
Duona kasdien atsiduria ant mūsų virtuvės stalo, tačiau kartais taip norisi atrasti naujų skonių, išragauti dar neragautų kepinių. Žinoma, pigiausia turbūt būtų pabandyti išsikepti įvairias duonas pačiam, tačiau jei neturite tam laiko ar abejojate, ar eksperimentas virtuvėje pavyks – įsigykite jau iškeptos duonos, kuri bus tikrai puikaus skonio, šviežia ir kvepianti Paryžiumi, ar Roma… Kad kulinarinės kelionės nebūtų brangios ieškokite akcijų, kurias siūlo „Iki“ akcijų leidinys ar portalas „raskAkcija.lt“.