5 c Alytus
Šeštadienis, Gruodžio 5d.
AktualijosKoronavirusas
2020 Birželio 22d.
0

Kaip COVID-19 paveikė mūsų finansus ir emocijas (TYRIMŲ REZULTATAI)

titleNuotraukų galerijaAlytausgidas.lt iliustracija

Finansines pandemijos pasekmes pajuto kone pusė šalies gyventojų − 45 proc. šalies namų ūkių per karantiną sumažėjo pajamos, rodo atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.

Galimam finansiniam sukrėtimui ateityje teigia būtų pasiruošę 57 proc. gyventojų, jie turi sukaupę mažiausiai trijų mėnesių išlaidų dydžio finansinį rezervą.

Dėl pandemijos įvestas karantinas gerokai supurtė šalies namų ūkių finansus. Beveik pusės namų ūkių pajamos sumažėjo, panaši jų dalis tokiems finansiniams išbandymams nebuvo pasirengę.

Kaip rodo apklausos duomenys, bent 3 mėnesius leidžiančių pragyventi santaupų per karantiną neturėjo daugiau nei 40 proc. namų ūkių.  Panašu, kad įvestas karantinas ir dėl to apribotas ekonominis aktyvumas labiausiai finansiškai paveikė uždirbančius mažiau.  Nedideles pajamas gaunantys gyventojai turi mažiau galimybių atsidėti pinigų taupymui, todėl netikėtai užklupę ekonominiai sunkumai jiems gali tapti sudėtingu išbandymu.

Pajamų sumažėjimą pajuto daugiau nei 50 proc. tų namų ūkių, kuriuose vienam nariui tenka iki 300 eurų pajamų per mėnesį. Tuo metu namų ūkiai, kurių vienam nariui tenka 700 eurų ir daugiau pajamų per mėnesį, karantino finansinius iššūkius atlaikė geriau − tik kas ketvirtas iš jų susidūrė su sumenkusiomis pajamomis.

Tiems gyventojams, kurių pajamos nėra mažiausios, tačiau karantinas juos užklupo be sukaupto finansinio rezervo, metas pradėti taupyti ir susikurti didesnį finansinį saugumą ateičiai.  Šių gyventojų būsima finansinė pagalvė turėtų sudaryti mažiausiai 3 mėnesių išlaidų dydžio sumą. Optimalaus dydžio finansinis rezervas turėtų siekti 6 mėnesių būtinųjų išlaidų sumą.

Reprezentatyvią gyventojų apklausą „Swedbank“ finansų instituto užsakymu 2020 metų gegužės 18–27 d. atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1 tūkst. 12 respondentų nuo 18 iki 75 metų.

Dar vieną tyrimą atliko  „Žmogaus studijų centras“ ir „Baltijos tyrimai“ su partneriu „Gjensidige, aiškinęsi Lietuvos emocinio klimato tyrimą, kurį sudarė penkios bangos. Buvo atliktos reprezentatyvios 18-74 metų Lietuvos gyventojų apklausos, jose dalyvavo 2 tūkst. 500 asmenų. Rezultatai rodo, kad neigiamos emocijos, nors ir aprimusios po pirminio šoko, išlieka labai aukštos.

Pirmoji reprezentatyvi apklausa, atlikta kovo 25-30 dienomis, parodė stiprią pradinę emocinę reakciją į krizę: patiriančių nerimą, lyginant su 2018 metais, padaugėjo nuo 26,1 proc. iki 64,3 proc., liūdesį – nuo 21,9 proc. iki 46,8 proc., pyktį – nuo 19,8 proc. iki 35,6 proc., stresą – nuo 31,7 iki 45,8 procento. Po pirminio šoko neigiamos reakcijos sparčiai sumažėjo, tačiau per balandį ir gegužę mažai kito bei išliko labai dažnos.

Įdomu tai, kad karantino metu dalis visuomenės jo režimą sugebėjo įdarbinti savo labui. Patiriačių ramybę padidėjo nuo  52,9 proc. karantino pradžioje iki 66 proc. jo pabaigoje. Tai rodo didžiules žmogaus galimybes prisitaikyti ir gebėjimą neigiamas, ribojančias aplinkybes paversti teigiamomis – laiku sau, šeimai, pomėgiams.

Tyrimas parodė, kad priešingai vyraujančioms nuomonėms, karantinas labiausiai neigiamai paveikė 18-29 metų jaunuolius. Visuose penkiuose tyrimuose jų streso lygis buvo aukštesnis nei vyresnių asmenų. Panašios tendencijos matomos ir patirto nerimo, liūdesio ir pykčio emocijose.

Tikėtina, kad jaunimui labiau pakenkė socialinė izoliacija, nes bendravimas šiame amžiuje – ypač intensyvus. Taip pat prisidėjo šios amžiaus grupės dažniau patiriamas bejėgiškumo išgyvenimas.

Per penkias tyrimo bangas surinkti duomenys parodė, kad jaunimas dažniau nei vidutinio amžiaus ir vyresni žmonės teigė pajutę neigiamą karantino poveikį fizinei būklei bei profesinei veiklai. Jauni žmonės ne tik neturi patirties emociškai tvarkytis su „šoko“ situacijomis, bet ir yra mažiau stabilūs finansiškai (paskolos, būsto nuoma, maži vaikai) bei profesiniu aspektu.

Fotogalerija


Komentarai

0
Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
traffix.lt