Medžių liemenų pavojingam kenkėjui žievėgraužiui tipografui sparčiai plintant ir naikinant gyvus medžius Punios šile, bus vykdomi atrankiniai sanitariniai miško kirtimai – iš viso planuojamos pašalinti 195 paprastosios eglės, kurios jau yra apniktos šio pavojingo Lietuvos spygliuočiams kenkėjo, apie tai informuoja Valstybinių miškų urėdija, teigianti, kad didžioji dalis šių eglių – vėjovartos ir vėjolaužos (audrų jau nulaužti ar išversti medžiai), tapę kenkėjo židiniais.
„Apžiūrėsime kiekvieną užpultą ir grėsme sveikiems tapusį medį. Tai atsakingas mūsų – miškininkų – darbas. Akivaizdu, kad nieko nedarant, kenkėjai plis toliau, ir kels grėsmę tiek valstybiniams, tiek šalia esantiems privatiems miškams. Todėl jau šią savaitę, kol kenkėjai dar neišskrido, pradėsime atrankinius sanitarinius kirtimus – šile bus pašalinti pavieniai užpulti medžiai. Europos Bendrijos svarbos natūraliose buveinėse priėmėme sprendimą vėjolaužas ir vėjovartas nužievinti – taip iš miško pašalinsime kenkėją, o medieną paliksime“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus pavaduotojas miškininkystei Mindaugas Petkevičius.
Miško kirtimai vyks plote, kuris neapima Punios šilo rezervato. Tai reiškia, kad Punios šile bus pašalintos tik pavienės kenkėjo apniktos eglės. Valstybinių miškų urėdija kirtimus vykdys vadovaudamasi Miškų įstatymu, Sanitarinės miško apsaugos taisyklėmis ir Valstybinės miškų tarnybos rekomendacijomis.
Tam, kad Punios šile būtų vykdomi atrankiniai sanitariniai kirtimai, buvo pritarta ir praėjusią savaitę šile lankantis Aplinkos ministrui Kęstučiui Mažeikai, Valstybinės miškų tarnybos atstovams, akademikams, gamtininkams bei vietos bendruomenei. Kad vadovautis galiojančiais teisės aktais ir II grupės miškuose kenkėjų pažeistus medynus kirsti yra privaloma, pabrėžė ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovas Albertas Stanislovaitis.
Laiku neatlikus kirtimų ir nepašalinus vėjovartų ir vėjolaužų, žievėgraužio tipografo židiniai plėsis nuo jau dabar apniktų eglių ant sveikų. Tai reiškia – kitais metais Punios šile bus kelis kartus daugiau kenkėjų sunaikintų medžių.
Kenkėjų plitimui įtakos turėjo palankios šių metų oro sąlygos – šilta žiema bei nusekę gruntiniai vandenys. Paprastai žiemojimo metu nemaža kenkėjų dalis žūsta, ypač kai sulaukiama šalčių be gilaus sniego. Tačiau šiemet dėl kenkėjams palankių oro sąlygų, jų skaičius žiemojimo vietose mažėjo neženkliai, todėl prognozuojama staigi ir didelė pavasarinė kenkėjų invazija. Žievėgraužis tipografas dažniausiai puola pusamžius ir vyresnius eglynus, pirmiausia – nusilpusius medžius, vėjovartas ir vėjolaužas.
Kadangi šią žiemą nebuvo sniego, miške yra sumažėjęs ir gruntinių vandenų lygis. Nusekę gruntiniai vandenys daro neigiamą įtaką medžių, ypač spygliuočių, atsparumui kenkėjams ir ligoms – spygliuočiai ginasi žaizdas ir pakenkimus užpildami sakais, o jų kiekis labai priklauso nuo vandens. Per sausras ar nukritus gruntinių vandenų lygiui, spygliuočiai nepasigamina pakankamai sakų ir tampa pažeidžiami.
Valstybinių miškų urėdijos miškininkai kasmet stebi eglynus, kad laiku pašalintų iš miško žalias vėjo nulaužtas ir išverstas egles bei šių kenkėjų šviežiai apniktas dar žalias egles. Ypatingas dėmesys yra skiriamas medynams, esantiems šalia ankstesniais metais buvusių židinių. Pasak M. Petkevičiaus, su tokio dydžio invazijomis, kokios Lietuvoje vyrauja iki šios dienos, miškininkams pavyksta susitvarkyti ir neleisti nekontroliuojamai plisti kenkėjų židiniams.
Žievėgraužio tipografo monitoringui naudojamos specialios šių kenkėjų gaudyklės, kurios leidžia prognozuoti kenkėjų gausą. Vienintelis būdas sunaikinti žievėgraužį tipografą – iškirsti pažeistus medžius ir išvežti juos iš miško.
Punios šilo botaninis zoologinis draustinis apjuostas Nemuno upės, užima 2 tūkst. 740 ha plotą. Visas miškas priklauso „Natura 2000” teritorijai, yra vertingas retųjų rūšių gausa ir didele bioįvairove.
