Be miško skursta žmogus – sako vienas mūsų žymaus rašytojo dzūko Vinco Krėvės-Mickevičiaus veikėjas skerdžius. Šiandienos kalba galėtume sakyti, kad miškas – geriausia nusiraminimo, įkvėpimo, energijos terapija. O vasara – geriausias metas ją išbandyti Alytaus rajone.
Rajono miškingumas – 23,5 proc. Vienas didžiausių ir vertingiausių miškų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje – Punios šilas. Jame slypi mūsų istorijos dalis, yra gamtinis rezervatas – vieta nepaliesta žmogaus rankų, kurioje galima pamatyti, kaip atrodo nevalytas miškas. Šilas priklauso Nemuno kilpų regioniniam parkui. Jame auga antra pagal aukštį Lietuvoje 42 m aukščio, 210 cm kamieno apimties, per 170 metų pušis.
Kunigaikščių didybės ir stiprybės galima pasisemti pavaikščiojus jų vardais pavadinta, dangų remiančių, 28 ir 30 m aukščio, ąžuolų alėja. Medžiai saugomi kaip gamtos paveldo objektai. Šile yra 2 Punios šilo pilkapynai, Panemuninkų piliakalnis, Padaglės pilkapynas.
Laisvės kovas pajusite prie „Dainavos“ apygardos partizanų štabo žeminės, protėvių dvasią – buvusio Smalinyčios kaimo vietoje įkurtame skulptūrų parke „Žaltės slėnis“. Jame yra akmeninis aukuras, saugomas vaidilučių bei senovės lietuvių dievo Perkūno.
Prie girininkijos įrengtas Pasakų takas, kuriame įvairių pasakų personažų skulptūros ypač džiugina vaikus. Girininkijoje veikia miško muziejus. Jame yra nemaža medžioklės trofėjų kolekcija, kaimuose naudoti buities rakandai, senoviniai miško ruošos padargai, versluose naudoti įrankiai. Prieš vykstant į muziejų rekomenduojama pasiskambinti.
Norėdami pasivaikščioti po didingą ir paslaptingą mišką, neapsirikite, ieškodami kelio – į Punios šilą nepateksite pro Punią. Jis – kitapus Nemuno. Važiuoti reikės keliu Alytus–Punios šilas (Panemuninkai) pro Alytų, pasukus Genių link.
Ne tik grybai ir uogos…
Alytaus rajone – dalis Dzūkijos nacionalinio parko. Jis apima Raitininkų seniūnijos apylinkes, kuriose sezono metu galima prisirinkti pilnus krepšius grybų ir uogų. Juk ne veltui šio krašto senoliai kalba, kad pieskų (smėlio) krašte žmones maitina miškas – jei ne grybai ir ne uogos, dzūkų mergos būtų nuogos – sako senoji patarlė.
Seniūnijos centras – Makniūnai, aplinkui – 26 kaimai. Manoma, jog vietovardžio „Raitininkai“ kilmė susijusi su tuo, kad XIV–XVI a. raitininkais buvo vadinami LDK valstiečiai, kurie turėjo prievolę išjodinėti didžiojo kunigaikščio žirgynų žirgus.
Šiame krašte yra atmintinų vietų laivės kovotojams, Klepočių kaime – paminklinis ansamblis 1944 m. sudeginto kaimo ir nužudytų jo ir aplinkinių kaimų gyventojams atminti. Važiuojant į Dzūkijos nacionalinį parką pro Makniūnus ir Raitininkus, galima pasimėgauti maudynėmis Juodžio, Apsingio, Gailinto, Lizdų ar kituose ežeruose – jų šiame krašte net 15.
Stebuklingi medžiai
Alytaus rajone auga ir išskirtinių medžių – aukščiausia Lietuvos eglė, šimtmečius skaičiuojanti guoba ir kriaušė, yra net pinigų ir vaiduoklių pušys.
Gamtos paminklas – aukščiausia Lietuvos eglė auga Norūnų miške, Miroslavo seniūnijoje, ties Balkasodžio kaimu, Dzirmiškių girininkijos kvartalo 8 sklype, Balkasodžio valstybiniame botaniniame draustinyje.
Žaliaskarės aukštis – 44,3 m, kamieno apimtis – 2,05 m. Eglė auga grupėje, kurioje yra 3 medžiai.
Nemunaičio seniūnijos Geisčiūnų kaimo palaukėje, netoli kelio Alytus–Nemunaitis, vyksta savotiškos ilgaamžiškumo rungtynės. Čia jau maždaug 250–300 metų į saulę viena per kitą stiebiasi senoji kalninė guoba ir 100 metų jaunesnė kriaušė.
Gamtos paminklo – guobos amžius mūsų krašte tikras rekordas, nes šie medžiai gyvena iki 300 metų. Medžio aukštis – 24 m, kamieno apimtis – 5,50 m. Dar ir šiandien pasakojamos legendos, jog kadaise, pasibaigus medžioklėms gretimuose miškuose, po ja puotaudavo Lietuvos didikai.
Netoli senosios guobos augančios bemaž 200 metų kriaušės aukštis – 16 m, kamieno apimtis – 3,80 m. Medis yra botaninis gamtos paminklas – seniausia ir vienintelė saugoma Lietuvoje kriaušė, kuri iki šio vis dar brandina vaisius.
Nuo seno žmonės kriaušes naudojo ne tik maistui, bet ir ligų profilaktikai bei gydymui, o laukinės kriaušės, pasak senolių, geriausiai kietina vidurius.
Medis, ko gero, mena ne vieną meilės istoriją, nes prie jo prieš Antrąjį pasaulinį karą kaimo jaunimas rengdavo šokių vakarus.
Vaiduokliai – Žvirgždėnuose
Jei norite pabandyti pamatyti vaiduoklius, važiuokite prie gražuolės Žvirgždėnų pušies. Ji auga už 3 kilometrų nuo Daugų miestelio, Žvirgždėnų kaime, šalia kelio Daugai–Ūta.
Žmonės pasakoja, kad prie pušies vaidendavęsi, be to, ten esą galima rasti ir pinigų, nes senais laikais prie Vaiduoklių pušies elgetos prašydavę išmaldos. Pravažiuojantys ar praeinantys jiems mesdavo monetų, kartais pinigėlis panirdavo dulkėse, ir elgetos jo negalėdavo rasti, todėl ir šiandien vietiniai gyventojai vis dar randa senų laikų monetų.
Alytaus rajono savivaldybės informacija
Susijęstraipsniai
