Prieš porą mėnesių toks klausimas turbūt niekam nebūtų šovęs galvą, tačiau kai pasaulio rinkose naftos kaina nukrito iki rekordinių žemumų, labai pigių degalų perspektyva vilioja daugelį vairuotojų.
Ar realu sulaukti labai mažos degalų kainos? COVID-19 pandemija sujaukė situaciją naftos rinkoje. Dėl visuotinio karantino ir sulėtėjusių ekonomikos apsukų „juodojo aukso“ poreikis gerokai sumažėjo, krito naftos kainos pasaulio rinkose. Balandžio mėnesį pasaulį šokiravo žinia, kad naftos kaina biržoje trumpam pasiekė neigiamą lygmenį – tai reiškia, kad pardavėjas netgi primokėjo už nupirktą naftą. Tiesa, vėliau nafta vėl brango, o pastarosiomis dienomis jos kaina stabilizavosi ir siekia apie 30 JAV dolerių už barelį („Brent“ nafta).
Nafta yra pagrindinė degalų žaliava, tad staigus jos kainos kritimas sukelia gyventojams lūkesčius, kad benzino ir dyzelino kainos degalinėse taip pat turėtų drastiškai smukti.
Degalinių tinklo „Viada“ duomenimis, iš tiesų degalų kainos Lietuvoje gerokai sumažėjo – paskutinį kartą tokios mažos mažmeninės degalų kainos paskutinį kartą buvo fiksuotos prieš 5 metus. Tačiau naftos žaliavos kainai net toliau mažėjant, tolesnio reikšmingo mažmeninės degalų kainos mažėjimo vartotojai gali ir nepajusti, kodėl?
Mažmeninėje degalų kainos struktūroje naftos žaliava sudaro tik apie 25 proc. kainos. Naftos kaina skaidriai nustatoma žaliavų biržose ir kinta kiekvieną dieną, priklausomai nuo rinkos pasiūlos ir paklausos santykio. Kainų svyravimai gali būti ypač dideli – pavyzdžiui, 2008 m. WTI barelio kaina viršijo 165 JAV dolerius už barelį, kai šiuo metu ji kainuoja apie 20 dolerių. Beje, skirtingos naftos rūšių kainos skirtingai ir kainuoja – rinkoje prekiaujama „Brent“, WTI „Urals“ ir daugelio kitų rūšių nafta. Įprastai nafta prekiaujama JAV doleriais, o degalinėse degalus perkame eurais. Taigi, valiutų kursas taip pat iš dalies lemia degalų kainą.
Naftos perdirbimo gamyklose iš naftos žaliavos gaminami degalai – benzinas ir dyzelinas. Mažmeninės degalų kainos struktūroje perdirbimo gamyklos marža vidutiniškai sudaro 13 proc. Benzino ir dyzelino perdirbimo marža nėra vienoda, nes skiriasi šių kuro rūšių gamybos technologijos. Beje, Lietuvoje benzine ir dyzeline įmaišoma ir dalis biodegalų – taigi, jų kaina taip pat turės įtakos mažmeninei degalų kainai.
Degalinių marža sudaro apie 10 proc. mažmeninės degalų kainos. Degalinių maržą lemia daug faktorių – pavyzdžiui, automatines degalines eksploatuoti yra pigiau nei tradicines; papildomas sąnaudas sudaro darbuotojų algos, investicijos į degalinių įrangą ir pan. Šią maržą taip pat sudaro terminalo paslauga, degalų logistika, kiti mokesčiai. Degalinių marža yra nedidelė – tai atsispindi ir finansiniuose rezultatuose, pavyzdžiui, pernai „Viada“ pelningumo rodiklis siekė 1 proc.
Didžiausią degalų kainos dalį sudaro mokesčiai. Jei litras benzino kainuoja 1 eurą, akcizas sudarys 47 centus, o pridėtinės vertės mokestis (PVM) dar 18 centų. Lietuvoje PVM apmokestinama visa degalų kaina, įskaitant ir akcizą. Akcizo dalis degalų kainos struktūroje yra nekintanti (nebent valdžios institucijos nuspręstų keisti akcizo dydį).
Jei nafta kainuotų nulį… Siekiant parodyti naftos įtaką galutinei degalų kainai, „Viada“ turi kelis scenarijus, kaip keistųsi degalų kaina, jei „Brent“ nafta rinkoje kainuotų 30 dolerių ir 0 dolerių už barelį.
30 dolerių už barelį scenarijaus atveju, benzino litro vidutinė kaina būtų 1,026 euro už litrą, o dyzelino – 0,912 euro už litrą.
Jei naftos barelis rinkoje kainuotų 0 eurų, tai už litrą benzino mokėtume 0,798 euro, o už dyzelino – 0,684 euro. Taigi, akivaizdu, kad net ir ženkliai atpigus naftai, degalų kaina mažės nežymiai.