Bėdavokit bėdavokit, paziurėsim ką apie kitą vadovą kalbesit.. O drąsos ir naglumo čia reikia, nes kitaip vėl visi plauks pasroviui, bijodami kažka keisti. Patirtis atsiranda bedirbant.
Dabartinių kultūros įstaigų vadovų laukia graudus likimas – kas jie išėję, pabaigę kadencijas kaip asmenybės? Kam jie bus reikalingi ir kas juos prisimins? Dėl to ir gimsta desperatiškos kultūros emeritų idėjos, įvairiais būdais stengiamasi išsilaikyti savo braškančiame soste, nors pačių jau kaulai braška. Ta desperacija išlikti „geriausiais” yra absurdiška, atstumianti jaunąją kartą, netoliaregiška. Taip yra tik iš dvasinio ir materialinio skurdumo. Didžiausia visgi baimė tenka mintis apie prarastas pajamas, kurių niekam niekada neužteko ir tai diktuoja dabartinių įstaigų vadovų žūtbūtinį siekį išlaikyti pareigas, bet tai yra nepateisinama. Tokia ta ir kultūra Alytuje – sena, braškanti, sotvinti vietoje kaip drumzlinas vanduo nors etiketė sako – „Mes geriausi”.
Į vadovo poziciją turi ateiti asmuo jai pasiruošęs, o ne užimti pareigas ir mokytis vadovauti. Vadovas turėti kompetencijų, patirties ir, žinoma, reikalingas charakterio savybes, mokėti bendrauti. Šitai panelei mokytis ir mokytis. Sakyčiau vienintelio dalyko – naglumo tai gal tikrai netrūksta.
Toks jaunas žmogus dar mokosi, toks jaunas žmogus straipsnyje nesako, kad viena kažką nuveikė. Sako gi kad su komanda. Teksto suvokimo trūksta? O dideli vadovai matomi Alytuje labai…laukdami pensijos laiko, kad tik nepajudintų. Eikite knygas skaityti ir į tą patį Kauną nuvažiuokit kaip Kultūros sostinei ruošiamasi pasižiūrėt. Muzikinis teatras renovaciją jau pabaiginėjo ir ne į visus kaimus, kaip sakote važiavo. Pažiūrėsim ar dar kada atvažiuos. Pavydas jus suvalgys, o ta mergaitė žygiuoja toliau. Ir sakykite ką norit.
„Vadovė” neturinti vadovavimo kompetencijų ir pagarbos savo darbuotojams. Toks jaunas žmogus, o kultūros trūksta, ir deja labai. Gražiai kalbėti moka visi, bet realybė visai kita.
Siek tiek gaila Kauno kulturos centro, bet perskaityti tokias naujienas gyvenant Alytuje yra nerealiai smagu! Kiek arogancijos ir susireiksminimo (ir del ko???), o intelekto nulis. Sekmes Kaunui atlaikyti sia ‘kulturinga’ persona 🙂
Ohoho kokius nuopelnus panelė sau prisiskyrė! Net Kauno operetę atvežė ???? Jie patys ieškojo ir važinėjo po kaimus ir kitus miestus, nes muzikinis teatras buvo uždarytas restauracijai.
Labai džiaugiamės “vadovės” netekę
Pradžioje dėjau daug vilčių į šią jauną ir ambicingą vadovę, tačiau ilgainiui ėmė skleistis kiti jos charakterio bruožai, nepritinkantys vadovui. Vienas jų susireikšminimas, nors karjeros pasiekimai nei kažkuo reikšmingi nei ypatingi. Nesiskaitymas su kitų nuomonėm ir nepagarba vyresnių kultūros įstaigų vadovams. Silpnokai ir su diplomatiniais, derybiniais gebėjimais, pasirenkant tik savo globėjus ir užtarėjus kaip palaikytojus. Kartu su tuo atsiskleidžia ir savotiškas naivumas. Kaip kartais nutinka gyvenime, jog dievas apdovanoja žmones grožiu, užauginančiu sparnus, bet atima protą.
Bėdavokit bėdavokit, paziurėsim ką apie kitą vadovą kalbesit.. O drąsos ir naglumo čia reikia, nes kitaip vėl visi plauks pasroviui, bijodami kažka keisti. Patirtis atsiranda bedirbant.
Dabartinių kultūros įstaigų vadovų laukia graudus likimas – kas jie išėję, pabaigę kadencijas kaip asmenybės? Kam jie bus reikalingi ir kas juos prisimins? Dėl to ir gimsta desperatiškos kultūros emeritų idėjos, įvairiais būdais stengiamasi išsilaikyti savo braškančiame soste, nors pačių jau kaulai braška. Ta desperacija išlikti „geriausiais” yra absurdiška, atstumianti jaunąją kartą, netoliaregiška. Taip yra tik iš dvasinio ir materialinio skurdumo. Didžiausia visgi baimė tenka mintis apie prarastas pajamas, kurių niekam niekada neužteko ir tai diktuoja dabartinių įstaigų vadovų žūtbūtinį siekį išlaikyti pareigas, bet tai yra nepateisinama. Tokia ta ir kultūra Alytuje – sena, braškanti, sotvinti vietoje kaip drumzlinas vanduo nors etiketė sako – „Mes geriausi”.
Visi keičiasi, nes gyvenimas eina į priekį. Ir jokių stebuklų neįvyko. Intrigų daugiau buvo. Mojuojam su džiaugsmu, kauniečius užjaučiame.
Be patirties sakote, o centras akyse keičiasi. Kokie stebuklai savaime tuomet įvyko. Šaunuolė vadovė!
Į vadovo poziciją turi ateiti asmuo jai pasiruošęs, o ne užimti pareigas ir mokytis vadovauti. Vadovas turėti kompetencijų, patirties ir, žinoma, reikalingas charakterio savybes, mokėti bendrauti. Šitai panelei mokytis ir mokytis. Sakyčiau vienintelio dalyko – naglumo tai gal tikrai netrūksta.
Toks jaunas žmogus dar mokosi, toks jaunas žmogus straipsnyje nesako, kad viena kažką nuveikė. Sako gi kad su komanda. Teksto suvokimo trūksta? O dideli vadovai matomi Alytuje labai…laukdami pensijos laiko, kad tik nepajudintų. Eikite knygas skaityti ir į tą patį Kauną nuvažiuokit kaip Kultūros sostinei ruošiamasi pasižiūrėt. Muzikinis teatras renovaciją jau pabaiginėjo ir ne į visus kaimus, kaip sakote važiavo. Pažiūrėsim ar dar kada atvažiuos. Pavydas jus suvalgys, o ta mergaitė žygiuoja toliau. Ir sakykite ką norit.
„Vadovė” neturinti vadovavimo kompetencijų ir pagarbos savo darbuotojams. Toks jaunas žmogus, o kultūros trūksta, ir deja labai. Gražiai kalbėti moka visi, bet realybė visai kita.
Siek tiek gaila Kauno kulturos centro, bet perskaityti tokias naujienas gyvenant Alytuje yra nerealiai smagu! Kiek arogancijos ir susireiksminimo (ir del ko???), o intelekto nulis. Sekmes Kaunui atlaikyti sia ‘kulturinga’ persona 🙂
Ohoho kokius nuopelnus panelė sau prisiskyrė! Net Kauno operetę atvežė ???? Jie patys ieškojo ir važinėjo po kaimus ir kitus miestus, nes muzikinis teatras buvo uždarytas restauracijai.
Labai džiaugiamės “vadovės” netekę
Sukurk šeimą ir gyvenk tam Kaune. Niekas Alytui tavęs čia nelauks tikrai. Žurnalistai parašykit kam dovanas į Kauną siųst, kad ją iš čia pasiėmė?
Pradžioje dėjau daug vilčių į šią jauną ir ambicingą vadovę, tačiau ilgainiui ėmė skleistis kiti jos charakterio bruožai, nepritinkantys vadovui. Vienas jų susireikšminimas, nors karjeros pasiekimai nei kažkuo reikšmingi nei ypatingi. Nesiskaitymas su kitų nuomonėm ir nepagarba vyresnių kultūros įstaigų vadovams. Silpnokai ir su diplomatiniais, derybiniais gebėjimais, pasirenkant tik savo globėjus ir užtarėjus kaip palaikytojus. Kartu su tuo atsiskleidžia ir savotiškas naivumas. Kaip kartais nutinka gyvenime, jog dievas apdovanoja žmones grožiu, užauginančiu sparnus, bet atima protą.
Girtis moka. Labiau tie darbai pagyrose, o ne realybėje matomi