„1972 m. gegužės 14 d., apie 12 val. 30 min. Kauno muzikinio teatro skvere (Kauno miesto sode), apsipylęs benzinu, save padegė Romas Kalanta Į ligoninę nugabentas jaunuolis mirė 1972 m. gegužės 15 d. 4 val. Kauno m. prokuratūroje dėl savižudybės fakto buvo iškelta baudžiamoji byla…“, – primena Lietuvos ypatingasis archyvas.
„Romas Kalanta, iki šiol laikomas pilietinio pasipriešinimo simboliu. Jis gimė 1953 m. Alytuje, Elenos ir Adolfo Kalantų šeimoje. Dešimt metų gyveno Alytaus mieste, nuo 1963 m. jo gyvenimas buvo susijęs su Kauno miestu, Vilijampole“, – pastebi publicistė Justina Kabakaitė-Gafurova, primenanti, kad gedėti Romas paliko ne tik tėvus, tačiau ir brolius Antaną, Evaldą bei jauniausiąjį Arvydą, kurių likimuose susideginimas taip pat paliko žymą.
1972 m. gegužės 18 d. į laidotuves prie R. Kalantos namų Kaune, Panerių g. susirinko gausus būrys žmonių. Paaiškėjus, kad laidotuvės įvyko anksčiau, negu buvo numatyta, kilo visuotinis pasipiktinimas. Susirinkę į laidotuves žmonės iš Panerių g. patraukė į Kauno miesto sodą. Laisvės alėjoje ir kitose Kauno gatvėse prasidėjo protesto eitynės, kuriose dalyvavo apie 2 tūkst. žmonių.
Naktį iš gegužės 18 į gegužės 19 d. įvairiose Kauno vietose aptikti lapeliai, kviečiantys pagerbti Romo Kalantos atminimą ir 20 lapelių su antisovietiniais šūkiais: „Tegyvuoja nepriklausoma Lietuva!“, „Tegyvuoja gegužės 18-oji!“, „Šalin raudonuosius vabalus!“. 1972 m. gegužės 19 d., Kauno miliciją sustiprinus vidaus kariuomenės ir draugovininkų pajėgomis, demonstracijos buvo numalšintos.
Aktyviausiems 1972 m. gegužės 18−19 d. Kauno įvykių dalyviams iškelta baudžiamoji byla, kurioje tardymą vykdyti buvo pavesta iš KGB prie LSSR Ministrų Tarybos Tardymo skyriaus tardytojų sudarytai grupei. Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo Teisminės baudžiamųjų bylų kolegijos 1972 m. spalio 3 d. nuosprendžiu aktyviausi 1972 m. gegužės 18 d. Kauno įvykių dalyviai ‒ Vytautas Kaladė, Antanas Kačinskas, Rimantas Baužys, Kazys Grinkevičius, Vytautas Žmuida, Jonas Prapuolenaitis, Juozas Macijauskas, Virginija Urbonavičiūtė, buvo nuteisti laisvės atėmimu nuo vienerių iki trejų metų, bausmes atliekant pataisos darbų kolonijoje.
Nežiūrint į tai, kad eitynių ir protesto akcijų dalyviai buvo teisiami už viešosios tvarkos pažeidimus ir chuliganizmą, įvykių liudininkų apklausų protokoluose yra duomenų, patvirtinančių, kad demonstracijos turėjo politinį pobūdį, jų metu buvo skanduojami šūkiai: „Tegyvuoja Laisvė!“, „Tegyvuoja Laisva Lietuva!“, „Laisvę Lietuvai!“ ir kt.
R. Kalantos susideginimas ir jį lydėję įvykiai paskatino visą eilę antisovietinių veiksmų: įvairiuose Lietuvos miestuose buvo platinami atsišaukimai, eilėraščiai apie R. Kalantą. Kauno demonstracijų dalyvis Algirdas Mirauskas 1972 m. gruodžio mėn. Šilutėje su bendraminčiais įkūrė organizaciją „Laisvę Lietuvai“, kurios nariai buvo suimti ir Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo Teisminės baudžiamųjų bylų kolegijos 1973 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu nuteisti.
Alytuje gimusį, augusį R. Kalantą savo kūryboje mini iš Dzūkijos sostinės kilęs kompozitorius, rašytojas Alvydas Jegelevičius, sukūręs dainą-zongą „Romo deglas“. Kalantos likimą savo kūryboje apdainuoja ir Alytuje ne vienerius metus gyvenęs, nuo 1972 m. kurti, dainuoti pradėjęs atlikėjas Romas Naidzinavičius.
Gegužės 14-oji, R. Kalantos susideginimo diena, nuo 2002 m. Lietuvoje kasmet minima kaip Pilietinio pasipriešinimo diena. 2022 m. Alytus taps Lietuvos kultūros sostine, tad manoma, kad tragiškai pasibaigusios, tačiau mūsų šalies pilietinio pasipriešinimo simboliu tapusios gegužės 14-osios 50-metis Dzūkijos sostinėje, iš kur yra kilęs Romas, galėtų būti paminėta nekasdieniškai. Prie šios idėjos galėtų prisijungti ir Kalantos jaunystės ir manifesto miestas, 2022 m. Europos kultūros sostine tapsiantis Kaunas.
Susijęstraipsniai
