4 c Alytus
Penktadienis, Gruodžio 4d.
Laisvalaikis ir kultūra
2020 Gegužės 4d.
0

Alytaus ugniagesiai tarpukaryje: miesto valdyba neleido statyti ... medinių namų

titlePrieš 80 metų, 1940 m., Alytuje vykusių ugniagesių kursų dalyviaiV. Dunderio asmeninio archyvo nuotr.

Gegužę  minime Florijono, šventojo, kuris sergėjo nuo gaisrų, dieną. Šia proga pateikiame alytiškio istoriko Vilmanto Dunderio renkamos Dzūkijos sostinės ugniagesių istorijos dalį, nagrinėjančią tarpukarį.

... Alytaus istorija paženklinta ugnies ženklu. Nuo XVII a. pr. iki XX a. vid. miestą nusiaubė keliolika didelių gaisrų. Nors miestas turėjo skaudžią patirtį, lyginant su kitais miestais, priešgaisrine apsauga rūpintis pradėjo labai vėlai.

Pirmosios organizuotos ugniagesių komandos mieste susikūrė tik prieš I Pasaulinį karą. Lemiamą postūmį, tikriausiai padarė 1909 m. gaisras nusiaubęs Pirmajį Alytų, ir 1911 m. gegužės 28 d. gaisras, kurio metu sudegė beveik visas Antrasis Alytus.

Iki 1915 m. atlikto naujo administracinio Lietuvos teritorijos suskirstymo, Alytus buvo padalintas tarp dviejų skirtingų gubernijų, praktiškai tai buvo du skirtingi miesteliai. Tai nulėmė, kad mieste veikė dvi skirtingos ugniagesių komandos – po vieną skirtinguose krantuose esančiose miestelio dalyse.

Vykstant I Pasauliniam karui (1914-1918) visos ugniagesių komandos nutraukė savo veiklą. 1918 m. ugniagesių komanda atnaujino savo veiklą. Alytaus savanorių gaisrininkų draugijos įstatai įregistruoti 1921 m. liepos 12 d. Po dviejų metų draugijos susirinkime buvo pakeisti įstatai. Draugijos valdybos pirmininku išrinktas miesto burmistras K. Balukevičius, sekretoriumi M. Bokšičkis. Suburtą naują ugniagesių komandą sudarė 60 narių.

Nuo 1923 m. siekiant išvengti naujų gaisrų, miesto valdyba neleido statyti naujų medinių namų, apskrities taryba išleido privalomą įsakymą apsaugai nuo gaisrų. Savivaldybės lėšomis ugniagesiams nupirkta apranga, įranga, nutarta skirti lėšų priešgaisrinių rezervuarų įrengimui mieste, ugniagesių bokšto ir stoginės remontui.

1923 m. miesto savivaldybė priešgaisrinei apsaugai skyrė 20 proc. metinio biudžeto. Steigiant ugniagesių komandą iškilo keletas kliūčių. Pirmoji, tai ... gan atkaklus miestelėnų pasipriešinimas ir nenoras skirti lėšas komandos išlaikymui, antroji – kalvotas miesto reljefas. Dėl šios priežasties iškilo keblumų įrengiant priešgaisrinį vandens rezervuarą.

    Miesto savivaldybė ugniagesiams skyrė nemažas lėšas, tačiau 1924 m. Lietuvos ugniagesių organizacijų sąjungos pirmininkas V. Skaržinskas patikrinęs komandą, išsakė neigiamas pastabas. Komandos finansavimas per mažas, trūksta siurblių, per mažai arklių, ugniagesiai neapmokinti ir nepasirengę atlikti savo darbą. Nelabai pasikeitė padėtis ir po dviejų metų.

Ugniagesių sąjungos atstovai surengė mieste mokomąjį pavojų. Atlikus patikrinimą, pateiktose išvadose sakoma, kad komanda gerai aprūpinta priešgaisrinėmis priemonėmis, bet trūksta tvarkos, nevyksta visuotiniai susirinkimai. Komandai pasistatė naują stoginę ir įrengė priešgaisrinį rezervuarą. Statyboms darbams paimtos paskolos, tačiau niekas nesirūpina skolų atidavimu, nevedamos apskaitos priemonės. Komandos viršininkas rūpinasi tik dūdų orkestru.

    Draugijos valdyba ieškojo būdų kaip gauti papildomą finansavimą. Vilniaus gatvėje pastatytoje stoginėje, pirmame aukšte įrengtos keturios parduotuvės,  antrame planuota įrengti teatrą. Ne visus planus pavyko įgyvendinti, kelerius metus antrasis aukštas buvo tuščias, užkaltais langais. 1932 m. draugija siūlė miesto savivaldybei nupirkti pastato antrąjį aukštą. Gautos lėšos turėjo būti skirtos skolų išmokėjimui. Draugija 1930 m. turėjo 160 narių, 1932 m. – 35, 1934 m. – 29.

    Nuo 1930 m. savanorių gaisrininkų draugijos veikla tampa labai pasyvi. Pagal draugijos įstatus, bei Lietuvoje veikusį Draugijų įstatymą, kasmet turėjo būti šaukiami susirinkimai. Draugijos valdyba per metus surengdavo kelis posėdžius, tačiau 1930-1935 m. laikotarpiu nebuvo sušauktas nei vienas visuotinis susirinkimas. Dėl šių priežasčių Alytaus apskrities viršininkui pateiktuose policijos raportuose, rašoma, kad draugija veiklos nevykdo. 1935 m. gruodžio 30 d. apskrities valdyba paskelbė, kad uždaroma Alytaus savanorių gaisrininkų draugija.

    Skirtingu metu mieste veikė ir daugiau ugniagesių komandų. 1924 m. gydytojo S. Janavičiaus pastangomis organizuota „Savanorių gaisrininkų komanda“, geležinkelio stotyje taip pat buvo suburta ugniagesių komanda. Dvi ugniagesių komandos veikė ir dk Birutės 2-jame ulonų pulke. Kelias komandas mieste subūrė ir šauliai ugniagesiai.

    Likvidavus Alytaus savanorių gaisrininkų komandą, iniciatyvos ėmėsi miesto savivaldybė. Miesto burmistro Zigmo Jakulio iniciatyva įkurta Alytaus miesto savivaldybės ugniagesių komanda. Į naują miesto komandą perėjo beveik visa senoji savanorių draugijos komanda. Miesto komandos gretas papildė išleisti į atsargą, tarnavę kariuomenės ugniagesių komandose, kariai. Komandoje susibūrė virš 100 ugniagesių. Dalis komandos narių nesugebėjo prisitaikyti prie drausmės ir tvarkos, buvo atleisti arba pervesti į rezervą. 1937 m. komandoje buvo apie 70 aktyvių ugniagesių.

Komandos viršininku paskirtas atsargos j. leit. Benjaminas Meškelis. Vėliau Benjaminą Meškelį pakeitė kap. Bronius Alubauskas. Komandų ir skyrių viršininkais paskirti kariuomenės ugniagesių komandose tarnavę puskarininkiai ir viršilos. Komandos vadovybė daug dėmesio skyrė profesiniam parengimui. Ugniagesiai dalyvaudavo praktiniuose užsiėmimuose, atlikdavo rikiuotės pratimus.

    Komandoje buvo tik keli nuolatiniai tarnautojai, kuriems Alytaus miesto savivaldybė mokėdavo atlyginimą. 1936 m. atlyginimą gaudavo du vairuotojai, 1938 m. atlyginimas mokėtas komandos vadui ir trims vairuotojams. Visa vadovybė ir dalis ugniagesių – įvairių miesto įstaigų tarnautojai, kiti – darbininkai.

Miesto savivaldybė skyrė daug dėmesio priešgaisrinei apsaugai: skirdavo lėšų įrangos pirkimui, ugniagesius aprūpino uniformomis. Nežiūrint, to, kad miesto savivaldybė daug dėmesio skyrė ugniagesių komandos aprūpinimui reikiama įranga, komandai nuolatos trūko reikiamo inventoriaus.

1938 m. miesto savivaldybės taryba patvirtino ugniagesių komandos finansavimą: iš savivaldybės lėšų skirta 1 tūkst. 700 Lt., Vidaus reikalų ministerija skyrė 6 tūkst. 290 Lt. Tais pačiais metais gaisro metu sugedus automobiliui, savivaldybės taryba nutarė paimti 40 tūkst. Lt. paskolą naujo automobilio, įrangos pirkimui bei vandens rezervuarų mieste įrengimui.

    Kovinį krikštą komanda gavo 1936 m. vasario 4 d. vidurnaktį. Tą naktį didelis gaisras kilo 2-ojo ulonų pulko arklidėse. Gaisrą gesino dvi 2-ojo ulonų pulko ugniagesių komandos ir miesto savivaldybės ugniagesių komanda. Ugniagesiai su ugnimi kovojo visą naktį. Tik paryčiais pavyko likviduoti gaisrą. Jo metu žuvo 29 žirgai, ulonų pulkas patyrė 68 tūkst. Lt. nuostolių.

    Miesto savivaldybės ugniagesių komanda aktyviai dalyvaudavo visose iškilmėse ir šventėse, rengdavo minėjimus ir pramogas. Visi komandos nariai įstojo į Vilniui Vaduoti Sąjungą. 1936 m. priešgaisrinės propagandos savaitės metu, kartu su ulonų pulko ugniagesiais, surengė parodomąjį gaisro gesinimą, įspūdingą važiavimą su deglais per miestą.

Šventės metu įvyko ugniagesių automobilių krikštynos.  Automobiliams suteikti „Audros“ ir „Žaibo“ vardai. Krikštatėviais tapo Alytaus apskrities viršininko žmona Jurgelienė ir pašto viršininkas Petrauskas. Komandos vadovybė planavo suorganizuoti ir moterų ugniagesių grandį ar skyrių. 1937 m. komandos gretas papildė pirmoji moteris ugniagesė.

V. Dunderis 

  


Komentarai

0
Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
traffix.lt