Seimas reglamentavo teisines priemones, kuriomis siekiama padėti kultūros sektoriui, dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų priežasčių susiduriančiam su dideliais sunkumais.
Įstatyme prioritetas yra teikiamas vartotojo ir paslaugų teikėjo susitarimui dėl kitos – vėlesnės – renginio datos. Renginys turėtų įvykti ne vėliau kaip po 12 mėnesių nuo renginio ir susibūrimų draudimo panaikinimo.
Įstatyme įtvirtinta, kad kai renginys neįvyksta dėl karantino metu nustatyto draudimo organizuoti renginius ir susibūrimus, paslaugų teikėjas per 30 dienų nuo šio draudimo panaikinimo turi teisę nustatyti vėlesnę renginio datą. Renginys turi įvykti ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo karantino metu nustatyto draudimo organizuoti renginius ir susibūrimus panaikinimo.
Kai vartotojas nesutinka su paslaugų teikėjo nustatyta vėlesne renginio data, paslaugų teikėjas už neįvykusį renginį ne vėliau kaip per 30 dienų kompensuoja vartotojui suteikdamas kuponą, kurio vertė yra ne mažesnė kaip už bilietą sumokėtų pinigų suma, netaikydamas vartotojui jokių papildomų mokesčių. Kuponu vartotojas gali apmokėti bilietų į būsimus to paties paslaugų teikėjo organizuojamus renginius kainą ar jos dalį.
Jeigu vartotojas kuponu neapmoka bilietų į būsimus to paties paslaugų teikėjo organizuojamus renginius kainos ar jos dalies per 12 mėnesių nuo kupono suteikimo dienos, jis turi teisę reikalauti, kad paslaugų teikėjas ne vėliau kaip per 14 dienų po šio termino pabaigos grąžintų vartotojui kupono vertę atitinkančią pinigų sumą.
Jeigu paslaugų teikėjas ne vėliau kaip per 30 d. nesuteikia vartotojui kupono, privalo grąžinti vartotojui už bilietą sumokėtą kainą ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vėlesnės renginio datos.
Kai paslaugų teikėjas nenustato vėlesnės renginio datos, vartotojas turi teisę reikalauti, kad jam būtų grąžinta už bilietą sumokėta pinigų suma ne vėliau kaip per 14 dienų nuo nustatytos paslaugų teikėjo teisės įgyvendinimo laikotarpio pabaigos.
COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) sukeltų pasekmių poveikio vartojimo sutarčių dėl renginių organizavimo paslaugų teikimo vykdymui įstatymas priimtas už balsavus 100 Seimo narių, nė vienam nebuvus prieš, vienam parlamentarui susilaikius. Šis įstatymas taikomas vartojimo sutartims dėl renginių organizavimo paslaugų teikimo, sudarytoms iki 2020 m. kovo 15 d., vykdyti, kai renginio data yra:
1) karantino metu nustatyto draudimo organizuoti renginius ir susibūrimus laikotarpiu;
2) 3 mėnesių laikotarpiu nuo karantino metu nustatyto draudimo organizuoti renginius ir susibūrimus panaikinimo.
Įstatymas reguliuoja vartojimo sutarčių dėl sporto, kultūros, pramogų ar kitų renginių paslaugų teikimo vykdymą, kai tai tapo neįmanoma dėl Lietuvos teritorijoje paskelbto karantino metu taikomų asmens laisvių ir teisių draudimų ir (ar) ribojimų bei draudimo atvirose ir uždarose erdvėse organizuoti renginius ir susibūrimus.
ATNAUJINTA
„Nors įstatymo rengėjai deklaruoja siekį nustatyti vartotojų, įsigijusių bilietus į renginius ir renginių organizatorių interesų pusiausvyrą, deja, vartotojų interesai šiuo atveju paminami, priverčiant juos nemokamai teikti paskolas verslui“, – pastebi LVOA tarybos narė Evelina Gruzdienė.
Pirminiame įstatymo projekte buvo numatyta, kad vartotojui nesutikus dalyvauti renginyje vėlesne data (arba pasinaudoti kuponu į kitus to paties organizatoriaus renginius), paslaugų teikėjas privalo grąžinti už bilietą sumokėtus pinigus ne vėliau kaip per 14 dienų nuo įvykusio renginio datos. Tačiau datą leidžiama nukelti iki 12 mėnesių nuo karantino metu nustatyto renginių ir susibūrimų draudimo panaikinimo. Tai reiškia, kad savo pinigus vartotojas gali atgauti tik po metų.
LVOA, manydama, jog tokia nuostata neadekvačiai riboja vartotojų teises, pateikė pasiūlymus Seimui ir Vyriausybei, kad pinigai vartotojams būtų grąžinami per protingą laikotarpį. Tai galėtų būti iki 3 mėnesių terminas nuo vartotojo pranešimo paslaugų teikėjui, kad jis nesutinka su pakeistomis renginio sąlygomis. Taip pat renginių organizatoriai turėtų būti skatinami kuo greičiau grąžinti pinigus vartotojams, tad jei juos grąžintų vėliau nei po 3 mėnesių, vartotojams turi būti už tai kompensuojama grąžinant su bilietų įsigijimu susijusius mokesčius bei mokant CK nustatytas palūkanas. Tokiu būdu būtų išlaikytas balansas tarp renginių organizatorių ir vartotojų interesų.
