-2 c Alytus
Antradienis, Kovo 31d.
VerslasAktualijos
2020 Kovo 26d.
1

Kaip COVID-19 paveiks mūsų ekonomiką?

title

Lietuvos ekonomika didžiausią smūgį dėl koronaviruso (COVID-19) protrūkio pajus šių metų antrąjį ir trečiąjį ketvirčiais, tačiau, tinkamai suvaldžius viruso plitimą ir įgyvendinus ūkio stabilizavimo priemones, jau kitąmet ekonomika galėtų grįžti į augimo kelią, prognozuoja Lietuvos bankas. Jo atstovų teigimu, pirmiausias ir svarbiausias žingsnis – fiskalinės priemonės, kurių ėmėsi Lietuvos Respublikos vyriausybė kartu su kitomis institucijomis.

Išankstiniai įvairių šalių rodikliai signalizuoja, kad verslas itin jautriai sureagavo į koronaviruso pandemiją ir ekonomiškai skausmingas, bet neišvengiamas viruso plitimą stabdančias priemones. Vienas labiausiai paplitusių išankstinių ekonomikos indikatorių – euro zonos sudėtinis pirkimo vadybininkų indeksas – smigo į žemiausią lygį nuo tada, kai šis rodiklis pradėtas fiksuoti 1998 m. Tai rodo gerokai sumenkusį ekonominį aktyvumą.

Jau dabar akivaizdu, kad sukrėtimo neišvengs ir Lietuvos ekonomika, tačiau, kiek jis truks ir kokio masto bus ekonominės šio šoko pasekmės, priklausys nuo to, kaip greitai pavyks sutramdyti pandemijos plitimą ir kokios priemonės tam bus panaudotos. Lietuvos bankas atnaujino ir sudarė tris ekonominės raidos scenarijus:

1) staigaus nuosmukio ir ilgesnio atsigavimo scenarijus (2020 m. BVP smunka 11,4 %) – U formos nuosmukis;

2) užsitęsusio nuosmukio ir atsigavimo scenarijus (2020 m. BVP smunka 20,8 %) – ištęstos U formos nuosmukis;

3) staigaus nuosmukio ir greito atsigavimo scenarijus (2020 m. BVP nuosmukis – 3,4 %) – V formos nuosmukis.

Šie scenarijai skiriasi trimis pagrindinėmis prielaidomis: užsienio paklausos sumažėjimo mastu, vidaus paklausos šoko stiprumu ir ekonomine raida.

Pagal pirmąjį U formos nuosmukio scenarijų, kuris šiuo metu laikomas baziniu, numatoma, kad Lietuvos eksporto apimtis sumažės panašiu mastu kaip ir pasaulinės finansų krizės metu 2009 m., o, kritus vidaus paklausai, t. y. namų ūkių vartojimui ir investicijoms, ekonomika atsigautų tik vidutiniu laikotarpiu.

Pagal antrąjį ištęstos U formos nuosmukio scenarijų dėl užsitęsusio visuotinio karantino dar labiau smuks vidaus paklausa ir tolesnė ekonomikos raida atkartos buvusią per praėjusį ekonomikos nuosmukį ir po jo. Tokiu atveju ekonomika visu prognozuojamu laikotarpiu negrįš į augimo kelią. Vis dėlto svarbu paminėti, kad šio scenarijaus išsipildymas yra menkai tikėtinas.

Pagal trečiąjį V formos nuosmukio scenarijų numatoma, kad Lietuvos užsienio paklausa sumažės šiek tiek mažiau nei 4 proc., tačiau greitas ir koordinuotas atsakas į viruso plitimą leis ekonomikai grįžti į normalias vėžes jau šių metų trečiąjį ketvirtį. Toks raidos scenarijus pagrįstas prielaida, kad koronaviruso protrūkis netruks ilgiau nei du mėnesius, o šalies vyriausybei pavyks išsaugoti daugelį paveiktų įmonių ir darbo vietų.

Matant, kad ekonomikos sukrėtimo išvengti nepavyks, jau parengtos ir įgyvendinamos ekonomikos stabilizavimo priemonės. Pirmiausia ir svarbiausia – fiskalinės priemonės, kurių ėmėsi LR vyriausybė kartu su kitomis institucijomis. Europos centrinis bankas (ECB) pasitelkė pinigų politikos priemones – paskelbė specialią kovai su pandemija skirtą 750 mlrd. Eur apimties specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) (angl. pandemic emergency purchase programme, PEPP) ir palengvino skolinimosi sąlygas.

Lietuvos bankas savo ruožtu ėmėsi papildomų priemonių – nuo 1 iki 0 proc. sumažino bankams taikomą anticiklinio kapitalo rezervo reikalavimą, atlaisvinantį bankų galimybes naudoti sunkiems laikams sukauptą kapitalą. Ši priemonė padidina bankų galimybes iki 1 mlrd. Eur kredituoti verslą ir gyventojus.

2019 m. bankų sektoriaus rezultatai ir iki šiol sukauptos kapitalo atsargos rodo, kad bankai yra tinkamai pasirengę atlaikyti net ir reikšmingą nuostolį. Bankai pernai uždirbo beveik 333 mln. Eur pelno, kapitalo pakankamumo rodiklis per metus padidėjo nuo 18,6 iki 19,9 proc.

Atsižvelgus į pritaikytas priemones (kapitalo rezervų atlaisvinimą), jeigu susiklostytų itin nepalankios aplinkybės, bankai be išorės pagalbos galėtų atlaikyti 1,2 mlrd. Eur nuostolių nepažeisdami kapitalo reikalavimų. Panašius nuostolius Lietuvoje veikiantys bankai buvo patyrę per 2009 m. krizę.

 


Komentarai

1
Komentuoti
lukas2020-03-29
Jau didesnio ekonomikai smugio nebus gyvenime kaip pakeitet litus i eurus.Baisu ar kas mums sake kad sulyginsit eura su litu.Reikejo iškeisti viena prie vieno tai jokios krizes gyvenime nebutu buve.Jums pvz Lenkija kaip neatsisake savo valiutos iki šiol ir kaip ten gerai gyvena zmones.
traffix.lt