Alytaus miesto teatras ir Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka pristato projektą „KnygAntinas. Pas vaikus“, skirtą pradinių klasių moksleiviams.
Projekto metu bus įgarsinta daugiau nei trisdešimt programinių kūrinių ištraukų, kurios, tikimasi, sužadins vaikų smalsą bei norą likusias kūrinių dalis perskaityti patiems.
Taip pat vaikai, perklausę įgarsintų kūrinių ištraukas, bus kviečiami piešti, lipdyti, daryti karpinius ar bet kokia technika kurti iliustracijas, jas nufotografuoti ir siųsti elektroniniu paštu: [email protected] arba facebook žinute Alytaus vaikų biblioteka su prierašu ponui KnygAntinui.
Tikimasi, kad šis užvertų durų laikotarpis, į namus įskridus KnygAntinui, suteiks ne tik smalsą moksleiviams, bet ir galimybę prieš miegą turėti dar jaukesnius vakarus. Pepė Ilgakojinė, Raganėlė Vinė, Mažasis Princas, Meškiukas Rudnosiukas, Laimingas Princas bei daug kitų jau pasiruošę atskrieti į jų laukiančius namus.
„Užvėrus duris, atsiveria langai“ – kartojo senoliai. Ir jie buvo teisūs: laikinai užvėrus Alytaus miesto teatro bei Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos duris, atsivėrė langas… O pro jį:
– Įskridau aš – Jūsų nuolankusis KnygAntinas. Kodėl negirdžiu Jūsų šypsenų?, – po šiokios tokios tylos, antina (žmonės kalba, antinas – antina) toliau. – Va, iškart šilčiau. Kur galėčiau prigulti? Prisėsti? Gal galiu ant šios pagalvės padėti nuo kelionės pailsusias plunksnas? O gal… Nors turiu pripažinti, kad kelionė pas Jus užtruko, bet nebuvo labai varginanti, aš tiek visko Jums surinkau, pririnkau, atrinkau, nurinkau, prarikau… Ar aš ką tik pasakiau prarikau? Šito negirdėjote, gerai?
– Gerai, bet iš kur Jūs, sere, knygAntine?
– Iš teatro ir bibliotekos pusiasalio. Ar esate ten buvę?
– Žinoma, bet Jūsų ten neteko matyti…
– Nes aš neseniai gimiau… Šiandien lygiai viena diena, – antrina pasididžiuodamas.
– Tai mes švenčiame gimtadienį?
– Manote, kad šis knygų tortas šiaip sau? Na gi, atriekite, drąsiai. – Po minutėlės. – Tiesą sakant, aš ir pats nesu jo ragavęs, bet girdėjau, kad ypatingo ir net gurmaniško skonio. Taip, mane patikino, kad kiekvienas gabalėlis iškeptas iš skirtingų kūrinių, pagardintas įvairiausiais balsiniais pabarstukais. „Gardumynas, ne kitaip“, – tarė man kažkoks keistas balsas, palikdamas prie teatro durų šią gimtadieninę dovaną.
– O jeigu čia pasala?
– Tada man patinka tokios gurmaniškai skanios pasalos. Na, atriekite pagaliau… nes jau matau, kad dar šiek tiek ir pats gabalėlis atsiskirs su lendančia kažkieno…šluota???
