Kol vienos Lietuvos savivaldybės smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) skatinimą tik imituoja, Alytaus miesto savivaldybė žvelgia į paramos skyrimą inovatyviai ir kartu su VšĮ „Versli Lietuva“ šį rudenį įgyvendino verslumo skatinimo konkursą „Verslumo manija“. Lapkričio 16 d. savivaldybė apdovanojo versliausius alytiškius piniginiais prizais, skirtais jų verslo vystymui bei plėtrai.
Konkursas „Verslumo manija“ Alytuje startavo rugsėjo mėnesį. I-ojo etapo metu buvo sulaukta 56 paraiškų su verslo idėjomis, iš kurių komisija atrinko po 10-imt dvejose kategorijose – verslo pradžios ir verslo plėtros. Mėnesį laiko verslininkai Alytuje veikiančiame „Versli Lietuva“ bendradarbystės centre „Spiečius“ sėmėsi įvairių verslo įgyvendinimo ir plėtros žinių, o lapkričio 16 d. susirungė viešame finale, kur kiekvienas pristatė savo verslo idėją.
Daugiau nei 15 tūkst. eurų Alytaus savivaldybės įsteigtą fondą pasidalino šeši, komisijos vertinimu, labiausiai paskatinimo verti verslai.
Verslo plėtros kategorijoje didžiausios vertės – net 8 000 Eur paskatinimas atiteko MB „Grafika tau“ sukurtam prekės ženklui „Viecinis“, 4 000 Eur prizas nukeliavo kompozicinių langų gamintojui MB „Arcmedis“, 2 000 Eur paskatinimą plėtrai gavo Alytuje veikiančio startuolio „Savitarnos sprendimai“ sprendimas – mobili piniginė „Hobby“.
Neliko nepastebėti gerų verslo idėjų turintys alytiškiai, kuriems atiteko piniginiai prizai verslo pradžios kategorijoje. Šioje kategorijoje didžiausią 1 000 Eur paskatinimą gavusi Neda Karalevičiūtė ketina kurti natūralius rankų darbo kvapus, alytiškiui Augustinui Bruožiui 500 Eur vertės prizas pravers plėtojant mobilaus ekologiško valymo paslaugų idėją, o Rosita Karkauskaitė gautą 100 Eur panaudos plėtojant pirmojo Alytuje privataus vaikų darželio steigimo idėją.
Idėja kilo keliaujant
Didžiausio susidomėjimo ir aukščiausių komisijos įvertinimų sulaukę projekto „Verslumo manija“ nugalėtojai MB „Grafika tau“ atstovai Milda ir Justinas Staugaičiai, pristato prekės ženklą „Viecinis“ ir juo bei įvairiais dzūkiškais posakiais papuoštus gaminius – džemperį su skulptūros „Jaunystė“ aplikacija ir užrašu „Cik vieciniai žino“, marškinėlius su užrašu „Nežinau, kų tu cia dzirbi, bet cekava“, kepurėlę su stilizuotu Alytaus miesto herbu ir žodžiais „Kožnų dzien“ bei dovanų krepšelį su ženklu „Viecinis“.
Mintis sukurti Dzūkijos regiono prekinį ženklą, anot, keliauti pėsčiomis kartu su vyru mėgstančios M. Staugaitienės, jiems kilo keliaujant po Ispaniją. Dzūkijos regionas neturi jį atspindinčio prekės ženklo todėl, pasak kūrėjų, prekės ženklas „Viecinis“ galėtų tapti ne tik puikiu Dzūkijos regioną užsienio svečiams pristatančiu reklamos ženklu, bet ir paskatinti į gimtuosius namus sugrįžti į užsienį išvykusius alytiškius ar kitų Dzūkijos regiono miestų gyventojus.
„Šis laimėjimas – didelis postūmis mūsų idėjos įgyvendinime. Sulaukę tiek daug palaikymo ir finansinės paramos, dabar esame pilnai įsitikinę, kad mūsų miestui to reikia ir esame pasiruošę plėtrai, kurią pradėsim ilgai nedelsdami“, – sako M. Staugaitienė.
Įžvelgia neužpildytas verslo nišas
Vertinant Alytaus miesto verslininkų idėjas, „Verslumo manija“ komisija vertino verslo idėjų inovatyvumą, pristatymo profesionalumą (gebėjimą parduoti savo idėją), taip pat verslo idėjos naudą Alytaus miestui.
„Didžioji dauguma konkurso finale pristatytų verslų pasižymėjo kuriama nauda savo kraštui ir įžvalgumu išnaudojant tam tikras neužpildytas verslo nišas savo regione. Verslo plėtros kategorijoje pristatytos verslo idėjos nuo pirmojo privataus darželio Alytuje iki regionuose itin reto reiškinio startuolio, pasirodė išties stiprios ir visos vertos paskatinimo. Tai rodo, kad verslą pradėję alytiškiai turi aiškią savo verslo kryptį ir jiems tikrai pasiseks jį vystyti“, – komentuoja G. Morkūnas.
Pasak jo, kur kas sunkiau buvo įvertinti piniginio paskatinimo vertas verslo pradžios idėjas. „Tik kelios pristatytos verslo idėjos pasirodė išgrynintos ir realios, bet kelias nuo verslo idėjos iki jos paruošimo startui visada yra labai ilgas, o pasiruošti verslui alytiškiai turi puikią galimybę mieste veikiančiame „Versli Lietuva“ bendradarbystės centre „Spiečius“. Tai tik patvirtina, kad regionuose yra išties nemažai verslo idėjų, bet norint, kad jos būtų įgyvendintos, verslui reikia profesionalių konsultacijų ir pagalbos“, – teigia g. Morkūnas.
Alytus – ne tik gamybininkų miestas
„Šis verslumo konkursas parodė, kad Alytaus miestas pilnas verslių ir šiuolaikiškai mąstančių žmonių. Labai džiaugiuosi tuo, kad dalyviai buvo įvairaus amžiaus, ir su labai įvairiomis idėjomis – nuo medinių lankų gamybos iki mobilių aplikacijų. Stengiamės, kad Alytaus miesto savivaldybės SVV rėmimo programa, kurios pagalba finansavome šį konkursą, veiktų taip, kaip nori pradedantieji verslininkai. Tai parodė „Versli Lietuva“ atlikta verslininkų apklausa, mums beliko suteikti verslui reikalingą galimybę“, – sako Tautvydas Tamulevičius, Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotojas.
Konkursui pateiktas alytiškių verslo idėjas T. Tamulevičius vertina itin pozityviai ir įžvelgia verslo idėjų vystymo perspektyvas. „Man tikrai labai patiko ta idėja, kuri ir buvo paskelbta nugalėtoja – prekės ženklas „Viecinis“. Tai pozityvus, bendruomeniškumą ir didžiavimąsi savo kraštu skatinantis prekės ženklas, tikiu jo sėkme ir smagu, kad prie to prisidedame. Manau, prekės ženklų kūrimas yra tai, ką mieste reikia skatinti. Turime didelius gamybinius pajėgumus ir daug žmonių, turinčių kompetencijų gamyboje. Galbūt taip, po truputį išugdysime ir kūrybininkų bendruomenę, kurie sukurs dar didesnės pridėtinės vertęs gaminius“, – sako jis.
Alytaus miesto savivaldybė ketina tęsti šią iniciatyvą ir kitais metais. „Tokie projektai savo potencialią pasiekia ne pirmais metais, tai būtina tęsti ir kasmet suteikti galimybę geriausioms verslo idėjoms greičiau atsistoti ant kojų“, – teigia T. Tamulevičius.
Kitoms Lietuvos savivaldybėms, kurios norėtų efektyviau išnaudoti SVV rėmimo fondus, Alytaus miesto mero pavaduotojas pataria nebijoti eksperimentuoti, o svarbiausia – įsiklausyti į tai, ko nori pats verslas.
„Čia labai pasitarnauja „Versli Lietuva“, kurių organizuotos verslininkų apklausos visoms savivaldybėms leidžia įvertinti kiek jų SVV programos atitinka tuos lūkesčius. Manau, savivaldybėms reikia daugiau keistis geromis praktikomis ir pritaikyti jas pas save. Visi turime ribotus išteklius, norint juos efektyviai panaudoti, būtina ieškoti sinergijos“, – pažymi jis.
Šiemet „Versli Lietuva“ pirmą kartą Lietuvoje atlikta verslumo skatinimo gerosios patirties pavyzdžių Lietuvos savivaldybėse analizė atskleidė, kad SVV skatinimas savivaldybėse vyksta neefektyviai – didžioji dalis programų yra pasenusios, neatitinka poreikių, o Vilniaus, Klaipėdos miestuose nei Molėtų ir Zarasų savivaldybėse jų visai nėra. Vos kelios šalies savivaldybės išsiskiria SVV rėmimo fondų nauda vietos verslui, tai Tauragė, Kaunas, Kėdainiai, Šakiai ir Alytus.
Susijęstraipsniai
