Didžiausia šalyje Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS), kovo 14 d. šeštadienį raštu kreipėsi į kiekvieną savivaldybės merą asmeniškai, ragindama užtikrinti galiojančių teisės aktų laikymąsi Lietuvoje įvesto karantino metu.
LŠMPS Teisės centras informavo mokyklų bei ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovus, jog, kovo 16 d., vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimu, švietimo, ugdymo ir mokslo įstaigose darbas organizuojamas nuotoliniu būdu pagal įstaigoje patvirtintą nuotolinio darbo tvarką.
„Tikrai ne visose įstaigose yra patvirtinta nuotolinio darbo tvarka. Todėl kviečiame tokių įstaigų vadovus pasinaudoti galimybe ir kreiptis į LŠMPS Teisės centrą dėl nemokamos konsultacijos. Merai ir mokyklų vadovai privalo suprasti, kad karantinas baigsis, o tuomet mokytojų laukia milžiniškas papildomas krūvis. Šiomis dienomis sunku visiems, bet tai nereiškia, kad galima prispausti ir išnaudoti darbuotojus, ypač pažeidžiamiausius, gaunančius mažiausią atlyginimą“, – sako LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas.
Nuo praėjusios savaitės pabaigos LŠMPS sulaukė beveik 500 skundų iš mokytojų, mokyklų direktorių ir privačių mokymo įstaigų mokytojų dėl patiriamo spaudimo išeiti neapmokamų atostogų arba naudoti sukauptas atostogas. Tokie reikalavimai yra neteisėti darbo teisės požiūriu ir neetiški vertinant visą situaciją Lietuvoje ir Europoje.
Visos LŠMPS organizacijos ir jų nariai dar praėjusios savaitės pabaigoje informuoti, jog dėl šalyje sustabdyto mokymo proceso, paskelbiant dviejų savaičių atostogas visoje šalyje, darbo santykiai ir apmokėjimo tvarka mokytojams nesikeičia ir jokių prašymų pasirašyti nereikia.
Be to, siekiant išvengti nesusipratimų, mokytojams buvo išplatinti LR Darbo kodekso vieno iš kūrėjų Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Darbo teisės centro vadovo prof. Tomo Davulio paaiškinimai kaip teisingai traktuoti Darbo kodeksą.
Tuo pačiu, E. Milešinas kreipdamasis į mokytojus prašė jų būti supratingais ir esant poreikiui padėti ir pasirūpinti mokiniais.
„Privalome ne tik ginti savo teises, tačiau garbingai ir dorai atlikti savo pareigas ekstremalios situacijos metu“, – ragino LŠMPS pirmininkas.
LŠMPS pirmininkas E. Milešinas atskirų savivaldybių merų ir privačių mokymo įstaigų piktnaudžiavimo atvejus ketina aptarti su Premjeru Sauliumi Skverneliu kovo 24 d. planuojamo susitikimo metu.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) vienija daugiau nei 10 tūkst. narių visoje Lietuvoje ir yra didžiausia Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai (LPSK) priklausanti profesinė sąjunga.
Valstybinė darbo inspekcija informuoja
Dėl darbo nuotoliniu būdu:
Visoje Lietuvoje paskelbus karantiną, numatyti ribojimai, kurių vykdymas tam tikrais atvejais siejamas ir su apribota galimybe darbuotojams vykdyti darbo funkcijas nuolatinėje darbo funkcijų atlikimo vietoje, todėl kai tai įmanoma, darbdavys turėtų sudaryti sąlygas darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu. Tuo metu mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis.
Kaip žinoma, pagal Darbo kodeksą darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip 1/5 viso darbo laiko, kai to pareikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, taip pat – darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų. Kitas atvejais darbdavys gali tenkinti darbuotojo prašymą dėl nuotolinio darbo ir netgi pats siūlyti dirbti nuotoliniu būdu. Dėl nuotolinio darbo šalys galėtų susitarti ir informacinio ryšio priemonėmis, pavyzdžiui, elektroniniu paštu.
Tai labiausiai rekomenduojama darbo forma ekstremalios situacijos ir karantino metu, jeigu nuotolinis darbas yra objektyviai įmanomas pagal įmonės ar įstaigos veiklos pobūdį.
Dėl prastovos:
Jeigu dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (pvz., dėl karantino metu nustatytų ribojimų) darbdavys nebegali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo (jeigu tokia galimybė egzistuoja), darbdavys darbuotojui ar jų grupei skelbia prastovą arba dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis) ir už ją apmoka DK 47 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei prastova paskelbta neterminuotai arba ilgiau negu 3 darbo dienoms, darbuotojui nuo ketvirtosios dienos mokama 40 proc. vidutinio jo darbo užmokesčio. Už pirmą prastovos dieną darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, už antrą-trečią dienas 2/3 jo vidutinio darbo užmokesčio (jeigu nereikalaujama, kad jis būtų darbe). Tą mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, jo gaunamas darbo užmokestis negali būti mažesnis negu minimalioji mėnesinė alga (jei jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma).
Dalinė prastova:
Jeigu darbdavys dėl objektyvių priežasčių negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sutarto darbo, bet darbuotojas vis tiek reikalingas, jis gali pasiūlyti dirbti mažiau, tai yra paskelbti darbuotojui ar jų grupei dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo valandų arba darbo dienų skaičius. Kai mažinamas darbo valandų skaičius per dieną, viena darbo diena gali sutrumpėti ne mažiau nei 3 valandomis, pavyzdžiui, nuo 8 iki 5 valandų. Kai mažinamas darbo dienų skaičius per savaitę, viena darbo savaitė gali sutrumpėti ne mažiau nei 2 darbo dienomis, pavyzdžiui, nuo 5 iki 3 darbo dienų. Už dirbtą laiką darbuotojas gauna darbo sutartyje numatytą darbo užmokestį, o už prastovos laiką – kaip už prastovą.
Dėl komandiruočių
Darbuotojas gali atsisakyti keliauti į užsienio valstybes, jei toks keliavimas kelia pavojų jo saugai ir sveikatai, taip pat dirbti tuos darbus, kuriuos saugiai atlikti nėra apmokytas, jeigu neįrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės ar pats neaprūpintas reikiamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis.
Be kita ko, darbdavys taip pat turėtų būti suinteresuotas darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimu, darbdavio pareigą darbuotojams sudaryti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas.
Paminėtina, kad darbdaviai, ketinantys komandiruoti darbuotojus į užsienio valstybes, turi laikytis karantino laikotarpiu taikomų ribojimų dėl Lietuvos Respublikos piliečių išvykimo iš Lietuvos Respublikos.
Dėl atostogų suteikimo:
DK 137 straipsnio 2 dalis numato, kad ilgiau negu vieną darbo dieną (pamainą) trunkančios nemokamos atostogos gali būti suteikiamos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu. Taigi darbdavys turi teisę siūlyti, tačiau negali vienašališkai priimti sprendimo ar reikalauti, kad darbuotojai naudotųsi nemokamomis (o taip pat ir kasmetinėmis) atostogomis, kai darbdavys dėl objektyvių priežasčių negali suteikti darbuotojui darbo. Ir dėl kasmetinių atostogų ir dėl nemokamų atostogų suteikimo turi būti sutarta abiejų šalių susitarimu, o ne vienos iš jų (šiuo atveju darbdavio) primesta valia. Priešingu atveju, darbuotojams siūlome kreiptis į ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos.
Dėl ne viso darbo laiko:
Sumažėjus darbo apimtis galima tartis su darbuotoju dėl ne viso darbo laiko. Pagal Darbo kodeksą visu darbo laiku arba vienu etatu laikomas toks darbas, kai per savaitę dirbama 40 valandų. Jeigu darbuotojas sutinka, galima tartis dėl trumpesnio darbo laiko trumpinant dienos darbo valandas, darbo savaitę arba darbo mėnesį. Sąlyga dėl ne viso darbo laiko gali būti nustatyta terminuotai arba neterminuotai. Atkreipiame dėmesį, kad darbuotojui naudingiau tokį susitarimą sudaryti terminuotai, pavyzdžiui, iki Vyriausybė atšauks karantiną. Darbdavys negali reikalauti ar versti darbuotojo susitarti dėl ne visos darbo laiko prieš jo valią. Tokiu atveju darbuotojas gali kreiptis į ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos. Už darbą ne viso darbo laiko sąlygomis mokama proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, palyginti su darbu, dirbamu viso darbo laiko sąlygomis.
Dėl nušalinimo nuo darbo:
Nušalinti nuo darbo darbuotoją galima tik ypatingais atvejais pavyzdžiui, kai darbuotojas pasirodo darbe apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų medžiagų (tiriant darbuotojo galimai padarytą pareigų pažeidimą), taip pat kai to pareikalauja teisėsaugos institucijos arba kai tiriamas darbuotojo darbo pareigų pažeidimas. Jokiais kitais atvejais nušalinti darbuotojo nuo darbo negalima.
Dėl darbo sutarčių nutraukimo:
Draudžiama atleisti darbuotojus nesilaikant Darbo kodekso reikalavimų. Nors valstybėje paskelbta ekstremali padėtis ir karantinas, tačiau norint sumažinti darbuotojų skaičių būtina paisyti Darbo kodekso reikalavimų – prieš atleidimą įspėti, išmokėti darbuotojui priklausančias išeitines išmokas. Darbo kodeksas numato kai kurių darbuotojų apsaugą nuo atleidimo, kurios rekomenduojame griežtai laikytis, pavyzdžiui, darbo sutartis darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės negali būti nutraukta su darbuotoju, auginančiu vaiką iki 3 metų. Negalima inicijuoti darbo sutarties nutraukimo su nėščia darbuotoja iki kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, taip pat negalima įspėti nėščios darbuotojos apie atleidimą iki kūdikiui sukaks keturi mėnesiai.