Atvirai kalbant, aš nedažnai
atvažiuoju į Alytų. Kaip nebūtų gaila, kiekvienąkart matau, kaip šis miestas
keičiasi į blogąją pusę. Iš jaukaus, žalio miesto Alytus virsta miestu be veido
ir struktūros, prigrūstą statinių be jokios architektūrinės minties.
Ne tik aš, bet ir mano bičiuliai vokiečiai, su kuriais svečiuojamės
Alytuje, kiekvienos viešnagės metu užduodame sau klausimą: kas planuoja šį
miestą ir išvis ar planuoja?
Viena iš dažniausiai mūsų lankomų ir mėgiamų vietų yra senasis miesto
parkas. Koks šokas buvo vakar, kai pamačiau, jog gatvėje, vedančioje nuo
centrinės miesto aikštės link Laisvės
Angelo, ir pačioje aikštėje prie šios skulptūros pasidarbavo kirvis: iškirsti
medžiai , gobę gatvę savo žaliais vainikais, aikštė atrodo nuoga ir plika. Nereikia būti biologu ar gamtos mokslų
žinovu, kad iš likusių kelmų suprastum, jog tie medžiai nebuvo pasenę, supuvę.
Neatrodo, kad būtų trukdę ir eismui- juk toms liepoms apie 50 metų ir šitiek metų niekam netrukdė.
Galbūt, miesto valdžia pradėjo formuoti naujajį Alytaus veidą?
„Liftingas” nūnai yra labai madingas mūsų visuomenėje ir ne tik damų tarpe, bet
ir architektūroje, kai seniems mediniams namams įstato plastikinius langus,
duris, aptaiso plastikiniais fasadais. Juk plastmasės nereikia dažyti ,
nereikia restauruoti. Taip ir su senais medžiais- užuot juos prižiūrėjus,
paprasčiausia nuspręsta iškirsti, o vietoje jų pasodinti mažalapes liepas. Tai medžiai, kurie tikrai miesto valdžiai
nekels rūpesčių, nes šios liepos turi mažą lapiją, taigi rudenį nerekės gatvių
šluoti. Deja, maža lapija nesaugos nei
nuo dulkių, nei nuo saulės kaitros.
Savivaldybės galvos pamiršta, kad lapuočiai vadinami miesto
plaučiais. O Alytui, matant, kokiais
mastais didėja transporto srautas, reikia kuo daugiau tokių „žaliųjų plaučių”. Deja, alytiškiams
vietoj kuplių liepų bus prisodinta kalninių pušų. Gaila, kad Alytus neturi
kalnų, bet tikiuosi, kad kitą kartą, kai
atvažiuosiu čia pasisvečiuoti, miesto vidury naujai pasodintam pušynėlyje rasiu
akmeninį Alpių kalnų landšaftą.
Dar pora žodžių apie liepą: šis medis daugelyje tautų nuo senovės
laikomas meilės simboliu. Liepa buvo šventas keltų medis, taikos medis. Keltai
sakė, kad kiekvienoj liepoj gyvena dievybė, ir tikėjo, kad tas, kuris nukirs
liepą, bus labai nelaimingas.