14 c Alytus
Pirmadienis, Balandžio 6d.
Prisimink alytiškius
2020 Vasario 17d.
3

Vasario 16-ąją mus paliko Petras Naraškevičius (1940✝2020. PRO MEMORIA)

titlePetras Naraškevičius (1940-02-24 ✝ 2020-02-16)

PRO MEMORIA

Vasario 16-ąją mus paliko žurnalistas, prozininkas, Lietuvos rašytojų ir Lietuvos žurnalistų sąjungų narys Petras Naraškevičius. Po kelių dienų – vasario 24-ąją – jam būtų sukakę 80 gyvenimo šioje žemėje metų. Lemtis neleido sulaukti garbingo jubiliejaus.

Beveik penkis dešimtmečius Alytuje gyvenęs P. Naraškevičius gimė Trakų kaime (Širvintų r.), mokėsi šio rajono Vindeikių, Musninkų mokyklose, eksternu baigė Panevėžio 1-ąją vidurinę mokyklą (1961 m.), po to mokėsi Panevėžio hidromelioracijos technikume, studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijos ekonomikos fakultete (1979–1984 m.).

Petras mums paliko daugiau nei 20 knygų, šimtus straipsnių.

Autorius, kuris Lietuvos rašytojų sąjungos nariu tapo 1965 m., parašė, po to Valstybinėje grožinės literatūros leidykloje, „Vagos", „Minties", Lietuvos rašytojų sąjungos ir „Žuvėdros" leidyklose išleido miniatiūrų knygas „Į saulę" (1959 m.), „Gyvasis vanduo" (1978 m.), „Beržų žydėjimas" (1964m.), „Žalias vėjas" (1984 m.), „Miniatiūros" (2016 m.), „Saulėtekio upėje" (2005 m.), „Širvintų grindinys: esė ir miniatiūros" (2014 m.). Petras rašė ir vaikams: „Lapai šneka: apsakymai vaikams" (1960 m.), „Žvaigždės skamba: apsakymai vaikams" (1963 m.), „Andriuko žemėje" (1985 m.); kūrė apysakas ir apsakymus „Visą birželį nelijo: apysakos ir miniatiūros" (1988 m.), „Didelio miesto gatvė: apysaka" (1969 m.), „Ežerėlių akys: apsakymai" (1988 m.), „Dzūkijos motyvai: esė ir trumpos novelės" (2005 m.), „Angelas be vienos ausies: trumpos novelės" (2017 m.), „Bobutės su guminiais batais" (2018 m.) bei publicistiką: „Duona ir aritmetika: publicistika" (1988 m.), „Alksniai prie Širvintos: apybraižos" (1990 m.), „Plaukimas Širvinta iš vakardienos: reportažas" (2006 m.), „Fotografija su geltona dėmele: dokumentinės novelės" (2006 m.). Kūryba taip pat buvo publikuota „Kultūros baruose“, „Nemune“, Lietuvos ir užsienio almanachuose, yra išversta į latvių, lenkų kalbas.

P. Naraškevičius – didelio talento žmogaus palikimas mums, buvusiems greta. Nepamirštami jo šmaikštūs ir pamokantys žodžiai, įžvalgos, vertinimai, patarimai žurnalistikoje. Petro, kaip žurnalisto, kelias prasidėjo labai anksti – 1956–1957 m., šešiolikos metų Anykščių rajono laikraštyje „Kolektyvinis darbas“. Netrukus jis įsidarbino laikraštyje „Panevėžio tiesa“, kur 1957–1965 m. dirbo literatūriniu darbuotoju, skyriaus vedėju, o 25-erių tapo respublikinio laikraščio „Tiesa“ korespondentu Panevėžio krašte.

Beveik prieš penkis dešimtmečius žurnalistinis kelias Petrą atvedė į Alytų, – čia jis daugiau nei du dešimtmečius (1972–1993 m.) buvo „Tiesos“ korespondentu Dzūkijoje, vėliau dirbo laikraščio „Pietų Lietuva“, ėjusio 1995–2003 m., redaktoriumi, taip pat rašė į laikraštį „Litas“ (1995–1997 m.). Paskutinės jo publikacijos spausdintos „Alytaus naujienose“.

Rašytojas per gyvenimą buvo įvertintas konkurso „Visuomenės raidos pagrindas – reformos žmogaus labui“ laurais (2001 m.), taip pat buvo apdovanotas Alytaus miesto kultūros premija (2009 m.).

Petrui visada buvo artimas kaimas ir jo žmonės, tad, kiek leido sveikata, jo dienos bėgo sodyboje Lankų kaime prie Nemunaičio. Jis visada vertino žmogaus paprastumą ir nuoširdumą, o ir pats toks buvo. Jam buvo daug įdomiau kalbėti apie tai, kas mus visus supa, o ne apie tai, kas nepasiekiama. „Noriu kalbėti apie tai, kas amžina: mišką, šulinį, taką pas kaimyną. Kad ir kas pasaulyje atsitiktų, kad ir kokie politiniai dalykai, krizės ištiktų, šitai žmogui lieka. Ar tai nėra gražu? Ar to maža?“, – rašė P. Naraškevičius. Tai – gražu ir to užtenka… Tik kartais per vėlai tai suprantame. Šiandien, tardami Tau sudie, dėkojame už buvimą kartu, už tai, kad mokėjai visus suprasti ir visiems atleisti.

Tegul Tave pasitinka gerasis angelas, kuris Tave globos ten, aukštybėse. O Tavo artimiesiems šią skaudžią valandą – linkime stiprybės.

 

P. Naraškevičius vasario 18 d, antradienį, 13 val. 30 min. bus pašarvotas „Skausmo užuovėjoje“ (Rūtų g. 65/Pulko g. 96, Alytus).

Mišios už velionį bus aukojamos vasario 18 d. 18 val. Šv. Angelų Sargų bažnyčioje (Savanorių g. 14).

Urna su velionio palaikais bus išnešama vasario 19 d., trečiadienį, 12 val.  Laidotuvės vyks Pirmojo Alytaus kapinėse (Klevų g.).


Komentarai

3
Komentuoti
Vilija 2020-02-18
Visada išliksi Lanku kaimo sodybos gyventojų atminty ....
Užuojauta artimiesiems...
Aurimas2020-02-18
Uzuojauta
Jonas Pakutinskas2020-02-17
Dėl mano gero draugo,mielo Petro Naraškevičiaus mirties, liūdžiu ir reiškiu užuojautą jo šeimai ir artimiesiems.Hidrotechnikos inžinierius,socialinių mokslu daktaras Jonas Pakutinskas.
traffix.lt