Tobulėjančios skaitmeninės technologijos patyčioms atveria vis daugiau erdvės bujoti internete. Piktų ir įžeidžiančių komentarų gausu socialiniuose tinkluose.
Tapytojas Agirdas Gataveckas su broliu Remigijumi užaugo Alytaus vaikų globos namuose. Patyčių objektais jie buvo dėl „kitokios“ išvaizdos ir meniškos sielos.
„Mokyklos yra linkusios vaikus suvienodinti, tačiau mes su broliu visuomet buvome kitokie nei visi – augome vaikų globos namuose. Dėl to man ir mano broliui visuomet buvo gėda, jautėmės pažeidžiami. Iš mūsų klasės draugai tyčiojosi dėl pigių, paaukotų drabužių, taip pat dėl to, kad mėgome dailę, piešėme, kai tuo tarpu kiti klasės berniukai – mėgo fiziką ir matematiką“, – pasakoja A. Gataveckas. Jo teigimu, lūžis įvyko paauglystėje, supratus, kad būti kitokiam nei visi – yra „kieta“.
„Vienodo mąstymo žmonės dažniausiai dirba fabrikuose, neįdomų ir monotonišką darbą, o kūrybingi žmonės – mąsto kitaip. Vaikams, kurie juokdavosi iš mūsų pigių drabužių atrėždavome, kad juk jie patys apskirtai neturi drabužių, juos jiems nuperka tėvai, o mes drabužius nusiperkame už savo uždirbtus ir sutaupytus pinigus. Pasikeitus požiūriui, į patyčias tiesiog pradėjome nebekreipti dėmesio“, – sako menininkas Algirdas.
Dažniausiai žmonės, sulaukę neigiamų replikų ir komentarų, stengiasi atkeršyti, pasakyti kažką, kas „užčiauptų“ besityčiojančius žmones. Tačiau, pasak menininko A. Gatavecko, piktieji komentatoriai ir apskritai tie, kurie tyčiojasi maitinasi iš reakcijų, kuo daugiau jų sulaukia, tuo labiau tyčiojasi.
„Patyčių vakcina galėtų būti besityčiojančiųjų ignoravimas – nulis reakcijos į neigiamus komentarus ir patyčias. Tokius žmones maitina reakcijos, o ypač socialinėje erdvėje. Todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, ką „laikiname“ ir „šieriname“ – stengtis neskleisti neigiamo turinio, nes neaišku, kaip tai gali paveikti kai kuriuos žmones. Neretai jie tiesiog nori būti matomi, o kritikuodami žinomus žmones – tikisi išlįsti iš savo šešėlio ir maudytis žymių žmonių šlovės spinduliuose“, – pasakoja A. Gataveckas. Patyčios, pasak menininko, dažnai daugiau pasako apie patį besityčiojantį, o ne apie jų auką. Pavyzdžiui, dažnai besityčiojantys žmonės jaučiasi vieniši, jiems trūksta užimtumo, todėl svarbu šiuos žmones nukreipti į kokią nors veiklą: sportą, kūrybą ar kultūrinę veiklą.
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Lietuvoje patyčių paplitimas yra daugiau nei dvigubai didesnis lyginant su Europos vidurkiu. 2018 metais atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje patyčias patiria 29 proc. berniukų ir 26 proc. mergaičių, o iš kitų besityčiojantys nurodė 25 proc. berniukų ir 14 proc. mergaičių. Jeigu besityčiojantis žmogus yra bendraklasis ar tą pačią mokyklą lankantis asmuo, galima apie jį pranešti mokyklos administracijai ar mokytojai. Patiriant patyčias ypač svarbu kalbėti apie tai garsiai, dalintis sunkumais su artimaisiais ir mokytojais. Nebijoti kreiptis pagalbos ir su specialistu išspręsti problemas.