Artėjantis „Kino pavasaris“, į Alytų užsuksiantis kovo 20–balandžio 2 dienomis, festivalį pradės drama „Proksima“.
Filmas atspindi ir šių metų festivalio kvietimą nesigręžti į praeitį, bet smalsiai žvelgti į mūsų laukiančias ateitis.
Šių metų atidarymo filmas „Proksima” – tai prancūzų režisierės Alice Winocour drama apie ateities misijai į Marsą besiruošiančią astrofizikę Sarą. Istorija atskleidžia ne tik moters vyrų pasaulyje situaciją, bet ir vidinį vienišos motinos konfliktą bandant tarp įtempto pratybų grafiko atrasti laiko ir mažametei dukrai. Daugybė filmo kadrų – itin realistiški, nes nufilmuoti tikrose astronautų ir kosmoso tyrinėtojų darbo vietose.
Filme „Proksima“ pagrindinės veikėjos Saros vaidmenį sukūrė garsi prancūzų aktorė Eva Green, kurią žiūrovai prisimena iš filmų „Kazino „Royale“ (rež. John Huston), „300: Imperijos gimimas“ (rež. Noam Murro) ar italų kino klasikos „Svajotojai“ (rež. Bernardo Bertolucci).
„Proksimos“ režisierė Alice Winocour „Kino pavasario“ žiūrovams labiausiai pažįstama kaip filmo „Mustangės“ (rež. Deniz Gamze Ergüven) scenarijaus bendraautorė.
Festivalio komanda šiemet nesigręžia į praeitį. Atvirkščiai – smalsiai žvelgia į priekį. Tad neatsitiktinai pagrindinė šių metų „Kino pavasario“ tema yra „Ateitys“. Ji vienija festivalio vizualinį identitetą, atidarymo filmą ir festivalio kino programą.
„Gyvename laikais, kai viskas keičiasi greičiau nei bet kada, technologinė pažanga veikia ne tik mūsų kasdienybę, bet ir žmonių tarpusavio ryšius, žmonijos santykį su gamta ir kitomis rūšimis. Šios temos svarbios ir šiandienos kine.
Kalbėdami apie ateitis daugiskaita, galime apmąstyti ne vieną naratyvą, kuris dažniausiai tampa arba grėsmingos katastrofos nuojauta, arba džiaugsmingu progreso šlovinimu. Tarp šių dviejų kraštutinumų mezgasi daugybė scenarijų, juos bus galima išvysti ir šių metų festivalio filmuose“, – įžvalgomis apie temą „Ateitys“ dalijosi „Kino pavasario“ meno vadovė Mantė Valiūnaitė.
Pasak festivalio kūrybos vadovo Kęstučio Gerliako, kuriant vizualiąją šių metų „Kino pavasario“ medžiagą pagrindinis užmojis buvo nesufleruoti žiūrinčiajam, ką reikėtų pamatyti, o leisti veikti jo vaizduotei.
„Nesistengėme kalbėti aiškiai: kažkas matys gamtą, kažkas kūnus, kažkas grėsmes, kažkas viltis, kažkas pavasarį, o kažkas tėkmę. Svarbiausia, kad kiltų asociacijos, gimtų individualūs ateičių scenarijai“, – pasakojo K. Gerliakas.
Vizualinės medžiagos pagrindu tapo pasaulyje garsių lietuvių menininkų Ugniaus Gelgudos ir Neringos Černiauskaitės dueto „Pakui Hardware“ instaliacijos objektai. Drauge su jais vizualinį identitetą „Ateitys“ kūrė ir kiti gerai žinomi savo sričių profesionalai: grafikos dizaineris Vytautas Volbekas, operatorius Vilius Mačiulskis, montažo režisierė Ignė Narbutaitė, fotografas Darius Petrulaitis.
Susijęstraipsniai
