Pirkimas – smagesnis procesas už taupymą, tačiau pastarasis turėtų būti neišvengiamas, nes turint santaupų paprasčiau yra spręsti problemas, pavyzdžiui, tvarkyti sugedusį automobilį ar įsigyti naują telefoną, jeigu senasis – jau nebepataisomas.
„Taupant sistemingai galima įgyvendinti savo mažesnes ar didesnes svajones – pradedant atostogomis ir baigiant pradiniu įnašu būstui įsigyti“, – teigia finansų, strateginio planavimo ir plėtros specialistė, teisės magistrė Toma Matutytė, siūlanti patarimus norintiems pradėti taupyti ir tai daryti nuolat.
1. Išsikelti trumpalaikius ir ilgalaikius taupymo tikslus
Prieš pradėdami taupyti turime nuspręsti, kodėl norime sukaupti tam tikrą pinigų sumą. Naujųjų metų pradžia – puikus metas tai padaryti. Galbūt siekiame sukaupti pinigų vestuvėms ar norėtumėte išvykti į kelionę? Išsikėlę tikslus, žinosime, kam taupome, ir vien tai jau suteiks motyvacijos.
Patariama apsibrėžti ne tik tai, ko norime, bet ir kada norime tai gauti. Nusistatykime trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus. Pavyzdžiui, trumpalaikis tikslas galėtų būti po metų išvažiuoti atostogų, kurios kainuoja kelis tūkstančius eurų. Ilgalaikiai tikslai keliami labiau į ateitį, kaip antai po penkerių metų sukaupti pradinį nuosavo būsto įnašą.
Pasitreniravimui siūloma pirmiausia išsikelti trumpalaikį tikslą, kuris nebūtų sunkiai pasiekiamas, tačiau pakankamai svarbus jums. Pasiekti mažesni tikslai paskatins ir toliau po truputį taupyti, įgyvendinant kitus norus.
2. Sekime savo asmeninį biudžetą
Pirmasis žingsnis pradedant taupyti – aiškiai žinoti, kiek iš viso pinigų gauname ir kiek išleidžiame. Tokiu atveju svarbu sekti visas savo išlaidas, net ir pačias mažiausias – nuo pinigų, kuriuos išleidžiame kavos puodeliui mieste, iki sumos, kurią skiriame būsto išlaikymui.
Patariama išlaidas suskirstyti į tam tikras kategorijas.
Išlaidas galime skirstyti į didesnes kategorijas, pavyzdžiui, būsto ir komunalinės, transporto, fiksuotas, nebūtinąsias išlaidas arba galime viską išskirstyti dar smulkesnėmis grupėmis – svarbiausia rasti sau patogų būdą. Išlaidų išskirstymas leis vizualiai matyti, kokią konkrečią sumą pinigų skiriame kiekvienai kategorijai, o tai padės paprasčiau nusistatyti taupymo lėšų dydį.
3. Nustatykime, kiek norime atsidėti santaupoms kiekvieną mėnesį
Kai jau žinome, kiek tiksliai sudaro jūsų gaunamos pajamos ir išlaidos, tuomet patariama įsivertinti, kiek vertėtų atsidėti santaupoms. Standartiškai yra patariama kas mėnesį atsidėti mažiausiai 10 proc. gaunamų pajamų. Šis taupymo būdas yra geras atspirties taškas norintiems išsiugdyti taupymo įprotį. Vėliau, pavyzdžiui, išaugus mėnesinėms pajamoms, taupomą pinigų sumą galima didinti iki 20-30 proc.
Siūloma atkreipti dėmesį į auksine vadinamą finansų valdymo taisyklę 50/30/20. Remiantis šiuo finansinių srautų valdymo principu, 50 proc. mėnesinių pajamų turėtų būti skiriama būsto išlaikymui ir kitiems mokesčiams sumokėti bei būtiniausioms reikmėms – tokioms, kaip maistas ar higienos priemonės, įsigyti. 30 proc. pajamų turėtų būti išleisti savo nuožiūra. Dažniausiai į šią sumą įeina mokestis už pramogas ir išlaidos ne pirmos svarbos pirkiniams. Ilgainiui ne mažiau nei 20 proc. mėnesinių pajamų kas mėnesį vertėtų atsidėti santaupoms.
4. Taupykime kasdien
Turėti trumpalaikių ir ilgalaikių tikslų sąrašą bei susiplanuoti savo pajamas, išlaidas ir santaupas – puikus startas, tačiau svarbiausia taupymą paversti reguliariu procesu.
Taupyti reikia ne tik atostogoms, namui, vestuvėms. Reikia rasti būdą, kuris padėtų išleisti mažiau kasdien. Pavyzdžiui, apsipirkinėdami maisto prekių parduotuvėje daugiau dėmesio skirkime prekėms su nuolaidomis ar vykime į parduotuvę, kurioje daugiau akcijų.
Jeigu kasdien negalime taupyti tiek pinigų, kiek rekomenduojama ar tiek, kiek norėtumėte patys, tuomet kaskart atsidėkime šiek tiek. Pats paprasčiausias būdas – visus metus kiekvieną dieną į taupyklę įmesti bent po vieną eurą. Taip metų pabaigoje jau turėsite sukaupę 365 eurus.