Lietuvos paukštininkai trimituoja: dedamos visos pastangos, kad paukščių gripas iš Lenkijos nepasiektų Lietuvos, dėl to šalies paukštynuose dar labiau sustiprinta biosauga, taikomos kitos saugos priemonės. Pietų Lietuvoje veikiantys paukštynai – arčiausiai Lenkijos. Kokių priemonių jie ėmėsi?
„Nors biosaugos reikalavimai yra ir taip griežti, paaiškėjus paukščių gripo atvejams ėmėmės papildomų priemonių“, – Alytausgidas.lt naujienų portalą informavo Darius Gudačiauskas. Šis alytiškis yra „KG group“, kuriam priklauso ir paukštynai Dzūkijoje, paukštininkystės verslo vykdantysis direktorius.
Paukštynuose Griškonyse, Muiželėnuose (Alytaus r.), Viečiūnuose (Druskininkų sav.), taip pat ir kitose šalies vietose laikiai draudžiamas patekimas į teritoriją, sugriežtinta sanitarinių taisyklių ir darbuotojų higienos laikymosi kontrolė, taip pat neleidžiamas gyvų paukščių, perinimo kiaušinių, šviežios ar smulkintos paukštienos ir jos gaminių įvežimą iš teritorijų, kur yra nustatytas patogeniškas paukščių gripas. Šiomis apsaugos priemonėmis Lietuvos paukštininkai siekia, kad didelio patogeniškumo H5N8 virusas (visi juo užsikrėtę paukščiai nugaišta per dvi dienas) nepasiektų Vilniaus paukštyno padalinių prie Alytaus (Muiželėnų k.), Druskininkų, Butrimonių ir „Lietbro“ padalinio Butrimonių bei kitų šalies paukštynų.
Pasak D. Gudačiausko, šiuo metu Lenkijos teritorijoje yra minėto mirtino paukščių gripo 11 židinių, o tai – kritinis skaičius.
Tuo tarpu atsakingų tarnybų specialistai Lenkijoje aplink ūkius, kuriuose užfiksuotas paukščių gripas, nustatė 3 km spindulio apsaugos ir 10 km priežiūros zonas, kuriose visi naminiai paukščiai turi būti laikomi uždaryti tvartuose, uždrausta įvežti ar išvežti paukščius ir jų produktus.
D. Gudačiausko teigimu, nustatyta „nelogiška, 3 ar 10 km sanitarinė priežiūros zona“ gripo grėsmės nemažina, situaciją sunkina mat iš paukščių auginimo vietų į perdirbimo fabrikus (skerdyklas) Lenkijoje paukščiai suvežami iš 200 km teritorijų, o nuo židinio tokiu spinduliu yra jau padidinta rizikos zoną, į kurią patenka mažiausiai dvi didelės lenkų skerdyklos („Animex“ ir „Wipasz“), iš kurių produkciją perka daug lietuviškų parduotuvių, turgų.
Kokia grėsminga bebūtų padėtis dėl Lenkijoje siaučiančio paukščių gripo, lietuviškos paukštienos vartotojai gali būti saugūs ir ramūs. „Mes sugebame suvaldyti salmonelių riziką ir taip pat paukščių gripo ar kitų bakteriologinių ar virusinių ligų rizikas“, – teigia „KG group“ paukštininkystės verslo vykdančiojo direktorius, kurio teigimu, Lietuvos broilerių augintojų situacija iš esmės skiriasi nuo lenkų, nes mūsų šalyje veikia uždara auginimo ir perdirbimo grandinė, kurioje jie patys pasigamina pašarus, patys užsiaugina tėvinį paukščių pulką, patys valdo inkubatorius ir patys auginasi broilerius.
D. Gudačiausko manymu, nors Lietuva ir Lenkija yra konkurentės, o gripo skandalas kaimyninėje šalyje lietuviams paukštininkams galbūt yra „naudingas“, deja, viskas veikia atvirkščiai: jei iš Lenkijos virusas pateks į Lietuvą, tai visa mūsų šalies broilerių auginimo industrija sužlugtų dėl to, kad yra tarpusavyje labai susijusi grandinė. Tokiu atveju, jeigu minėtasis mirtinas gripas persikels į paukštynus Lietuvoje, lietuviškos paukštienos lentynos parduotuvėse liktų lenkiškai produkcijai. Tokiu atveju darbo Lietuvoje netektų apie 3 tūkstančius žmonių, o valstybė netektų dešimčių milijonų eurų mokesčių. „Šiuo metu tvarkomės patys, bet valstybė turi sau atsakyti į klausimą, ar reikia Lietuvai vietos paukštynų ir perdirbamosios pramonės?..“, – retoriniu klausimu baigia ir atsakymų tikisi šalyje vieno didžiausių paukštynų verslų vadovas D. Gudačiauskas.
VMVT informuoja, kad atsižvelgdama į Europos Sąjungos (ES) valstybių teritorijose labai patogeniško paukščių gripo plitimą (Lenkijoje užregistruota jau 11, Vengrijoje ir Slovakijoje – po 1 protrūkį), vykdo griežtą fizinę, dokumentinę bei laboratorinę kontrolę dėl į Lietuvą įvežamų paukštienos ir jos produktų. Per 2019 m. sausio mėnesį iki šios dienos patikrinta 118 siuntų (beveik 200 t produkcijos). Patikrinimų metu VMVT inspektoriams įvertinus riziką, buvo atrinkti paukštienos ir kiaušinių mėginiai ir jau gauti pirmieji Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute atliktų tyrimų rezultatai – paukščių gripo virusas nenustatytas. VMVT taip pat sustiprino maisto tvarkymo subjektų, parduodančių, saugančių ar perdirbančių paukštieną, žaliavų ir produktų įsigijimo kontrolę.
ATNAUJINTA
Europos Sąjunga yra nustačiusi ne mažesnę nei 3 km apsaugos ir 10 km priežiūros zonos. Ar praplėsti šią zoną, nustato pati valstybė, šiuo atveju Lenkijoje turi nustatyti šios šalies atsakingos valstybinės tarnybos. Lietuvos didžiųjų paukštynų verslo atstovų nuomone, iš saviškių pasigendama to, kad būtų „spaudžiamos“ Lenkijos atsakingos institucijos – tiksliau – Lenkijos VMVT. „Vietoj to, mūsų VMVT kalba, kaip kaimynai lenkai puikiai dirba", – teigia Lietuvos paukštininkai.