„Elgesys yra bendravimo būdas. Pakeiskime aplinką ir pasikeis elgesys“
(Lana David)
Vaiko ir mamos dienos centras „Kutis“ 2019 metų pabaigoje įgyvendino unikalų projektą „Atrask save“, kurio dėka alytiškius kvietė išbandyti sensorinės erdvės galimybes.
Dabartiniame pasaulyje, kuriame vaikai yra ugdomi institucijų, technologijų ir žiniasklaidos, jie susiduria su visuomenės spaudimu, neretai klaidinančiomis geopolitinėmis įtakomis bei kitomis vienaip ar kitaip įtaką darančiomis socialinėmis struktūromis, kurios net sąmoningai bandant nuo jų atsiriboti, turi poveikį kasdieniam gyvenimui. Vis dėlto, pastaruoju metu jau vykdomi sėkmingi bandymai siekiant pritaikyti pažangiausius technologinius sprendimus labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.
Vienas tokių technologinių pažangių sprendimų – sensorinė aplinka. Sensorinė aplinka turi galimybę žengti koja kojon su naujausiomis technologijomis. Ji atliepia individo ar grupės įvairius edukacinius – akademinius, emocinius, elgesio – poreikius. Sensorinė aplinka yra specialiai sukurta tikslinei pojūčių, jutimų stimuliacijai. Visi įrengimai ir technologijos sensorinėje aplinkoje yra skirti įvairioms veikloms, kurių dėka kiekvienas jutimas gali būti pastiprinamas ar susilpninamas.
Multisensoriniai kambariai buvo sukurti prieš kelis dešimtmečius, remiantis psichosocialine disciplina, dažniausiai naudojami darbui su autizmo spektre diagnozuotais ir sensorinius sutrikimus turinčiais vaikais. Naudojant garsus, vaizdus bei lytėjimą galima ženkliai pagerinti pasiekiamus rezultatus su įvairaus amžiaus ir pobūdžio sutrikimų turinčiais asmenimis.
Vaiko ir mamos dienos centro KUTIS projektas yra pilotinis. Vyko mokymai specialistų grupei (penkių specialistų grupė sudaryta iš logopedo, psichologo, socialinių darbuotojo, mokytojo ir verslo atstovo) dirbti su šia įranga ir taikyti įgytas teorines ir praktines žinias. Po mokymų, šių specialistų grupė organizavo užsiėmimus, edukacijas Alytaus miesto vaikams, tėvams, įmonės darbuotojams.
Edukacijose dalyvavo ir pilnos, ir nepilnos šeimos. Veiklos skatino bendravimą tarp tėvų ir vaikų, išreikšti emocijas be žodžių, išgirsti, pamatyti ir atkreipti dėmesį į kito šeimos nario išreikštas emocijas. Didelio susidomėjimo sulaukė edukacijos mokiniams. Tris užsiėmimus vedė apmokytos pedagogės. Dalyvavo Alytaus Likiškėlių ir Panemunės progimnazijų antrokai bei Alytaus Dzūkijos mokyklos priešmokyklinės grupės mokiniai. Mokinių klasėse/grupėse yra mokinių neuro įvairovė, tikslingai pasirinkta dėl ypatingų įrangos savybių. Kiekviena klasė buvo dalijama į dvi grupes, kad sensorinėje erdvėje labiau susikauptų ir galėtų atkleisti savo pojūčius. Mokiniai rinkosi savo emocinę būklę atspindinčias spalvas, sužinojo spalvų reikšmes emociniame pasaulyje, prie jo derino garsus.
Antroje užsiėmimo dalyje dalyvavo viktorinoje apie ekologiją. Sensorinėje įrangoje yra interaktyvių klausimų, kurie įtraukia vaikus į ugdymo procesą, vyksta dalykų integracija ir visuminis ugdymas. Sensorinės įrangos kūrėjai paruošė specialius, skirtingoms vystymosi reikmėms skirtus žaidimus. Tarp jų – motoriniai įgūdžiai; spalvų, garsų, kūno dalių, gyvūnų atpažinimas; akių kontakto gerinimas ir kiti kasdieniai socialiniai įgūdžiai, tokie kaip elgesys grupėje ar įsiplieskus emocijoms; praktinės asmeninės higienos ir kasdienės rutinos užduotys.
Verslo įmonės atstovė susitikimuose siekė sustiprinti komandą. Įmonė yra tarptautinė, ne visi dirba viename mieste, vieni nariai dirba Alytuje, kiti- Vilniuje, dar kiti – užsienyje. Įmonės vadovai organizuoja kassavaitinius susitikimus, kuomet renkasi didžioji dauguma įmonės atstovų. Apmokyta verslo atstovė pakvietė tokius susitikimus organizuoti sensorinėje erdvėje. Ji supažindino savo įmonės komandos narius su įranga, kvietė drąsiau jungtis į pokalbį pasitelkiant garsus, šviesą. Sensorinės įrangos pagalba vyko betarpiškas bendravimas, kuriame labiau pažino vienas kitą, atsiskleidė nepastebėti asmeniniai kolegų bruožai, sustiprino tarpusavio santykius bei pasitikėjimą.
Projekto įgyvendinimo laikotarpiu buvo organizuojami ir mokymai Alytaus miesto švietimo darbuotojams. Mokymuose pristatyta sensorinė erdvė, įranga. Aptartas vizualinis raštingumas, kurio pagalba neretai pagelbėja dirbant su vaikais, turinčiais vienokių ar kitokių sutrikimų. Aptarti multisensorinio mokymosi privalumai. Pedagogams ypatingai rūpi, ką galima pakeisti klasėse ir mokyklose, kad ugdymo procesas būtų visapusiškai pagerintas. Pedagogai buvo supažindinti ir su papildomomis „pasunkintomis“ priemonėmis, kurios ypač padeda didelių elgesio sutrikimų turintiems vaikams.
Projekto vykdytojai įsitikinę, kad projektas vyko sklandžiai ir neabejoja, jog sensorinio kambario sukūrimas ilgainiui atlieps kylančius šeimų poreikius, veiks ne tik prevenciškai, tačiau ir padės spręsti ryškius emocinius sutrikimus.
Susijęstraipsniai
