Šiandien – 2 mėnesiai, kai Alytuje kilo padangų perdirbimo gamyklos gaisras. 10 dienų gesintos didžiausios pastarųjų dešimtmečių liepsnos Dzūkijos sostinėje. Gaisro padaryta žala artėja prie 10-ies milijonų eurų.
Pasirodo, už tai, kad padangų perdirbimo verslas būtų vystomas Alytuje, sumanytojui Juozui Cicėnui, jo įmonėms eurai buvo mokami iš Lietuvos, Europos sąjungos (ES) biudžetų.
Šalies, Europos mokesčių mokėtojų pinigais J. Cicėno verslas remiamas ir šiandien. Alytuje nuvykęs į minėto verslininko vadovaujamą „Vivatrans” įmonę, veikiančią tuo pačiu adresu, kur anksčiau buvo registruota ir su ja susijusi „Ekologistika” (Naujoji g. 27) ir šiandien gali pamatyti projekto, remiamo ES, viešinimo plakatą.
Kaip Alytausgidas.lt naujienų portalą informavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM), šiuo metu vykdytoja UAB „Vivatrans“ įgyvendina EIM remiamą projektą „Netechnologinių ekoinovacijų diegimas UAB „Vivatrans“, kuriam įgyvendinti skirta 11 774,50 Eur. Šio projekto tikslas – įmonėje įdiegti netechnologines ekoinovacijas, įdiegti inovatyvius sprendimus, susijusius su … „aplinkosaugos vadybos sistemos diegimu, sertifikavimu ir aplinkosaugos audito atlikimu…“.
„… Aplinkosaugos auditas, aplinkosaugos vadybos sistemos diegimas ir sertifikavimas padės suvaldyti aplinkosaugos procesus, identifikuoti esamą situaciją, išsiaiškinti silpnąsias vietas ir priimti atitinkamus sprendimus bei įsipareigojimus… Sėkmingai įgyvendinti netechnologinių ekoinovacijų diegimą padės finansavimas, skirtas Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos „Eco-inovacijos LT“ priemonę“, – skelbia „Vivatrans“, kurios kieme Naujojoje g. ir šiandien galima aptikti nemažą kiekį automobilių padangų.
Nors „Ekologistika“ iš esmės sudegė, tai bendrovei netrukdo įgyvendinti projektą „Naujų technologinių sistemų ir partnerių paieška gumos perdirbimo įmonės UAB „Ekologistika“ vystymui“, kuriam įgyvendinti skirta 10 000,00 Eur. Šiuo „projektu siekiama inovatyvių technologijų ir technologinių procesų gumos perdirbimo pramonėje adaptavimą ir vystymą įmonėje „Ekologistika“, gerinant konkurencingų produktų gaminimą ir realizavimą tarptautinėje rinkoje, naudojant „žiedinės ekonomikos“ vystymo principus, įmonės žmogiškuosius, techninius pajėgumus…“. Iki šiol vykdomu projektu „naudojant nebetinkamų padangų perdirbimą, gumos granulių gamybą siekiama vystyti gumos plytelių gamybą, modifikuoto asfalto gamybą ir kt. naujų produktų kūrimo iš antrinių gumos žaliavų, orientuojantis į naujų gamybos procesų, medžiagų ir technologijų panaudojimą…“.
„Iš 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų buvo finansuoti ir kiti J. Cicėno verslo projektai“, – patvirtino ministerija, pridūrusi, kad „teikia tik viešai prieinamą informaciją, o kitos informacijos be projekto vykdytojo sutikimo teikti negali“.
Mūsų portalo žiniomis, „Ekologistikai“ gauti lėšų tokiam pačiam, kaip „Vivatrans“ projektui („Netechnologinių ekoinovacijų diegimas“) nepavyko, taip pat nebuvo skirtas ES finansavimas projektui „Gumos granulių gamybos iš utilizuojamų padangų modernizavimas „Švari guma", tačiau iš 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų buvo paremtos tokios veiklos, kaip projekto vykdytojos „Vivatrans“ konsultavimasis 2018 m., o taip pat tos pačios bendrovės paraiška „Verslo valdymo sistemos įdiegimas, siekiant produktyvumo ir konkurencingumo didinimo“, kuriai 2017 m. buvo skirta 8 262,56 Eur ES lėšų kompiuterinei bei programinei įrangai įsigyti.
2015 m. ES buvo skyrusi paramą „Vivatrans“ bendrovės projektui, kurį iš esmės galima būtų laikyti naujo J. Cicėno verslo pradžia. To neslepia ir „Ekologistika“, skelbianti, kad „2015 metais pirmą kartą susidūrė su panaudotų padangų utilizavimo problema, o tai įkvėpė naujai idėjai – kurti padangų perdirbimo įmonę…“.
Minėto ES remiamo „Vivatrans“ projekto, vėliau virtusio „Ekologistikos“ veikla, tikslas buvo „nustatyti mechaninių bei terminų parametrų įtaką gumos granulių, gautų perdirbant panaudotas automobilines padangas, smulkinimui iki 100 – 400 mikronų stambumo pudros, rasti papildomas medžiagas, pagerinančias gumos granulių smulkinimo ir frakcionavimo procesus ir ištirti tų medžiagų poveikį gaunamos produkcijos fizinėms ir mechaninėms savybėms“. Įdomu tai, kad šiuos tyrimus atliko Valstybinio mokslinių tyrimų instituto fizinių ir technologijos mokslų centras, tas pats, kuris taip pat tyrė aplinką Alytuje ir apylinkėse po didžiojo gaisro Pramonės g. 1.
Ar ES remia ir kitų J. Cicėnui tiesiogiai ar netiesiogiai priklausančių įmonių („Daisotra“, „Kauno daisotra“, „Kapitalita“), ministerija neatsakė, pridūrusi, kad „teikia tik viešai prieinamą informaciją, o kitos informacijos be projekto vykdytojo sutikimo teikti negali“. Komentaro Alytausgidas.lt kreipėsi ir į minėto, gaisro metu pagarsėjusio Alytaus verslininko įmones.
Susijęstraipsniai
