Aukščiausias 16–29 metų amžiaus jaunimo nedarbas šiemet registruotas Alytaus mieste (8,1 proc.), po to seka Visaginas (8,0 proc.), Zarasai (7,8 proc.) ir Kaunas (6,8 proc.).
Tokia situacija buvo fiksuota vasarą, rudenį jaunimo nedarbas Dzūkijos sostinėje mažėjo, tačiau vis tiek išliko „lyderiu“ Lietuvoje (6,1 proc.) kartu su Utena. Tiesa, jaunų bedarbių Utenoje buvo registruota 1 tūkst. 179, o Alytuje – 1 tūkst. 364.
Lietuvoje darbo neturi iš viso 25 tūkst. jaunuolių iki 29 metų, o tai yra 18,2 proc. visų registruotų šalies bedarbių.
Per metus jaunimo iki 29 m. amžiaus struktūroje bedarbių vaikinų dalis išliko didesnė nei merginų. Tarp darbo ieškančių didėjo įgijusių vidurinį išsilavinimą asmenų bei mažėjo (13,6 proc.) turinčių tik pradinį išsilavinimą asmenų skaičius. Jaunimo, įgijusio profesiją ir specialybę, dalis – 3,9 proc. mažesnė nei prieš metus.
Dažniausia darbo ieškantis asmuo – vidutinio amžiaus mieste gyvenanti moteris, įgijusi vidurinį išsilavinimą.
Darbo rinkoje paklausiausi pardavėjai, virėjai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai.
3 iš 5 įregistruotų laisvų darbo vietų buvo paslaugų sektoriuje. Kas ketvirta – pramonėje.
Laisvų darbo vietų kvalifikuotiems darbininkams – 4 kartus daugiau nei tokio darbo ieškojusių asmenų.
Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą mėginama spręsti pasitelkiant darbo jėgą iš trečiųjų šalių (2019 m. pirmąjį pusmetį dirbti į Lietuvą atvyko 6,9 tūkst.) ir organizuojant asmenų perkvalifikavimą (6,3 tūkst. asmenų rinkosi profesinį mokymą).
Profesinio mokymo (perkvalifikavimo) programų TOP-5:
• Motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų
• Slaugytojo padėjėjo
• Apskaitininko
• Virėjo
• Krautuvų vairuotojo