Po padangų perdirbimo įmonėje Alytuje kilusio gaisro ūkininkų pečius užgulusi našta – visų vietos ir valstybinių institucijų rūpestis. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) stengiasi, jog ūkininkams būtų operatyviai atsakyta į visus rūpimus klausimus, pateikiamos rekomendacijos, kaip elgtis ir ką daryti, atliekami tyrimai, o svarbiausia – kompensuojami patirti nuostoliai.
Tiriama – nuolatos
Ekstremali situacija Alytaus rajone neatšaukta, dėl taršos apribojimai tiekti žaliavinį pieną ar naudoti jį savo reikmėms iki šios dienos taikomi devyniuose Alytaus seniūnijos kaimuose. Šiuo metu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) jau yra ištyrusi 167 žaliavinio pieno, pašarų, mėsos, kiaušinių, vaisių ir daržovių bei šulinių vandens mėginius. Iš jų 22 mėginiuose aptikti DLK viršijantys itin kenksmingos ir sveikatai pavojingos medžiagos – dioksino – kiekiai. Dioksinų aptikta 16 žaliavinio pieno, 5 žolės ir želmenų bei 1 vištų kiaušinių mėginyje.
Remiantis Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto mokslininkų pateikto rizikos vertinimo išvadomis ir sukauptais laboratorinių tyrimų rezultatais, VMVT Alytaus rajono ekstremalių situacijų komisijai teiks siūlymą ūkiuose, kuriuose patvirtinta tarša dioksinais, paskersti produkcijos gamybai auginamus gyvulius.
Į VMVT direktoriaus įsakymu apribotą teritoriją patenka Alytaus rajono Miklusėnų, Užubalių, Kriaunių, Raudonikių, Genių, Karklynų, Kelmanonių, Vytautiškių, Rutkos kaimuose (9) esantys ūkiai.
Rekomendacijos neturėtų būti taikomos tik tiems šiuose kaimuose esantiems ūkiams, kuriems individualiai buvo išduoti VMVT leidimai atnaujinti pieno tiekimą, įvertinus šiuose ūkiuose laikomų galvijų pieno mėginių tyrimų rezultatus ir laikymo bei šėrimo sąlygas.
Iš viso, VMVT duomenimis, gali tekti paskersti apie 187 galvijus, taip pat gyventojų asmeninėms reikmėms auginamus paukščius (vištas, kalakutus, antis). Paskersti ir sunaikinti laikomus paukščius rekomenduota ir Jasunskų kaimo gyventojams, nes iš viename šio kaimo ūkių atrinktame kiaušinių mėginyje taip pat buvo nustatyta tarša dioksinais.
Dėl kompensacijų
Vyriausybė priėmė sprendimą skirti nuo gaisro Alytuje nukentėjusių žemdirbių nuostoliams kompensuoti 35 tūkst. 152 eur. Paramą iš Vyriausybės rezervo gaus 92 nuostolių patyrę ir iki gruodžio 1 d. prašymus pateikę ūkininkai.
Iš viso Alytaus rajono savivaldybei nuostoliams kompensuoti yra skirta 58 tūkst. 308 eur.
Be kompensacijų ūkininkams, Vyriausybė skyrė 23 tūkst. 156 eur Alytaus rajono savivaldybės administracijai bei savivaldybės įstaigoms: iš jų Visuomenės sveikatos biurui – 2 tūkst. 686 eur, Priešgaisrinės apsaugos tarnybai – 3 tūkst. 246 eur, Alytaus rajono savivaldybės administracijai (pieno išvežimui utilizuoti, gatvių plovimui, šlavimui, laistymui ir kt.) – 17 tūkst. 224 eur.
„Vykdome tai, ką pažadėjome. Kadangi žala yra ne tik momentinė, bet ir tęstinė, jos atlyginimas nebus vienkartinis – prašymai kompensuoti patirtus nuostolius priimami ir toliau“, – sako žemės ūkio ministras Andrius Palionis.
Nukentėję žemdirbiai, kurie dar nepasinaudojo šia galimybe, turėtų kreiptis į Alytaus rajono savivaldybę ir pateikti prašymus kompensuoti žalą bei žalą įrodančius dokumentus.
Rekomendacijos, kaip apsaugoti naminius gyvūnus:
- riboti gyvūnų augintinių (šunų, kačių) buvimą lauke;
- visus ūkinius gyvūnus, jei tai įmanoma, laikyti ūkiniuose pastatuose (tvartuose, vištidėse ir t. t.);
- šėrimo vietose apsirūpinti pakankamu gėlo vandens kiekiu gyvuliams girdyti. Vanduo turėtų būtų iš neužterštų degimo produktais šaltinių (artezinių šulinių, vandentiekio ir kt.). Šulinių vanduo gali būti užterštas į juos patekus atmosferos krituliams, kurie yra užteršti degimo proceso teršalais, todėl nenaudoti vandens iš atvirų šulinių ar šaltinių;
- Alytaus ir aplinkiniuose rajonuose, per kuriuos teka Nemunas, dėl galimo teršalų patekimo nenaudoti Nemuno ir kitų atvirų vandens telkinių vandens gyvuliams girdyti iki bus ištirtas galimas vandens užterštumas;
- šerti gyvulius mažai dulkių turinčiais pašarais. Dulkių poveikį galima sumažinti apipurškus pašarus švariu neužterštu vandeniu;
- nešerti gyvulių nenuimtais pašariniais runkeliais, kitais pašarais, kurie avarijos metu buvo laikomi atviroje vietoje, neuždengti, nesandariai supakuoti ir yra užteršti pelenais ar kt. teršalais, ir jų neparduoti;
- lauke likusius pašarus (šieną, šiaudus, cukrinius runkelius, silosavimui skirtus kukurūzus ir kt.) kiek įmanoma apsaugoti nuo atmosferos kritulių, pelenų ir dulkių bent iki tol, kol normalizuosis oro taršos rodikliai;
- jei įmanoma, laikyti gyvūnus patalpose ir šerti pašarais, kurie nebuvo laikomi atviroje vietovėje bei girdyti vandeniu iš uždarų vandens šaltinių;
- neganyti, netransportuoti gyvulių (nebent tai būtų būtinybė);
- tinkamai prižiūrėti tvartus (užsandarinti tvartų langus, duris, ventiliacijos angas) ir aplinką (neleisti, kad iš išorės patektų lietus ar gruntinis vanduo);
- nuolat stebėti gyvūnų sveikatos būklę. Pastebėjus tokius simptomus, kaip sunkus kvėpavimas, kosulys, dusulys, ryškios, vyšnios raudonumo dantenos ir kitos gleivinės, akių paraudimas ar vokų susiraukšlėjimas, nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją.
VMVT primena, kad esant įtarimų dėl geriamojo vandens, maisto saugos ir kokybės, gyvūnų gerovės pažeidimų gyventojai gali kreiptis:
nemokamu telefonu 8 800 40 403 arba el. paštu: [email protected]
Kviečiame Alytaus ir Prienų rajonų gyventojus pateikti klausimus apie gaisro Alytuje padarinius. Į Jūsų klausimus atsakys LR Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai. Klausimus galima pateikti čia.
Klausimų laukiame iki gruodžio 10 d.
Publikacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos žemės ūkio ministerija
Užs. Nr. 19/12/4-1
Susijęstraipsniai
