Vidaus reikalų ministerijos (VRM) sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo viceministrė Beata Maliušicka, tyrimo išvadas dėl Alytaus gaisro gesinimo organizavimo eigos pateikė ministrei Ritai Tamašunienei. Pasak jos, „tikslas – inicijuoti reikiamų teisės aktų pakeitimą ir pašalinti nustatytus trūkumus gesinant gaisrą Alytuje, taip siekiant užtikrinti gyventojų saugumą“.
Vertinant Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) prie VRM veiksmų įvykio metu vertinimą, konstatuojama, kad nebuvo sudarytas išankstinis įmonės „Ekologistika“ gamybinėse patalpose kilusio gaisro gesinimo ir likvidavimo planas.
„Visi suprantame, kad jeigu įmonės gamybinės patalpos būtų tikrintos ir tinkamai vykdyta jų valstybinė priešgaisrinė priežiūra, taip pat jeigu būtų paisoma visų reikalavimų, išduodant leidimus veiklai vykdyti, galimybė kilti tokiam gaisrui būtų buvusi minimali“, – patvirtino B. Maliušicka, pripažinusi, kad „gesinant gaisrą Alytuje pirmosiomis dienomis pritrūko koordinavimo ir tinkamo materialinio aprūpinimo. Svarbu įsivertinti grėsmes ir įvykio trukmę“.
„Vienu iš iššūkių šio gaisro metu tapo patikimos, objektyvios bei operatyviai pateiktos informacijos sklaida viešojoje erdvėje. Bet kokios ekstremalios situacijos metu privaloma užtikrinti, kad visuomenei būtų teikiama tiksli informacija ir būtinos rekomendacijos žmonėms“, – teigia VRM, 5-ąją gaisro dieną Alytuje įkurusi informacinį centrą, kuris apie gaisro užgesinimą per visą Lietuvą ir užsienyje paskelbė 2-ąją savo darbo (6 gaisro ) dieną, nors, kaip žinoma, gaisras Alytuje realiai buvo užgesintas 10-ąją jo dieną.
VRM kartu su PAGD inicijuos teisės aktų pakeitimus tam, kad kilus gaisrui būtų užtikrinta visų pavojingų objektų valstybinė priešgaisrinė priežiūra ir prevencija. Išvadose pabrėžiama būtinybė užtikrinti pareigūnų, vykdančių objektų valstybinę priešgaisrinę priežiūrą, rotaciją. Taip pat būtina sudaryti sutartis su aplinkos apsaugos kontrolę atliekančiomis institucijomis, su jomis keistis informacija ir vykdyti bendrus visų grėsmę keliančių objektų patikrinimą.
Spalio 16 d. Pramonės g. 1, Alytuje, kilęs gaisras buvo apėmęs apie 20 tūkst. m2 sandėliavimo patalpų, o visas sandėliavimo ir gamybos patalpų ir teritorijos plotas, susijęs su gaisro vieta, buvo didesnis nei 100 tūkst. m2. Gaisro gesinimo ir likvidavimo darbai truko ilgiau nei savaitę. Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas.
PAGD prie VRM darbo grupės išvados ir pasiūlymai
VRM ministrės spalio 31 d. įsakymu sudaryta darbo grupė, įvertinusi PAGD prie VRM atstovų, gaisro gesinimo metu vykdžiusių gelbėjimo darbų ar gaisro gesinimo vadovų funkcijas, Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (PGV), Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) viršininko A. Bautronio, Vilniaus PGV vyresniųjų specialistų V. Nenartavičiaus ir P. Lukošiaus (gelbėjimo darbų vadovai) bei PAGD direktoriaus pavaduotojo M. Kanapicko paaiškinimus, PAGD paaiškinimus, pateiktus lapkričio 13 d., ir Darbo grupės posėdžiuose dalyvavusių ugniagesių profesinių sąjungų atstovų, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedros docento dr. Mečislavo Griškevičiaus, ugniagesių, gesinusių gaisrą Alytaus m., paaiškinimus, informaciją, gautą pasitikėjimo telefono linija, PAGD pateiktus dokumentus, teisės aktų, reglamentuojančių priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pasirengimo, sutelkimo, atliekamų gelbėjimo darbų organizavimo reikalavimus, teikia PAGD veiksmų organizuojant, koordinuojant gaisro, kilusio spalio 16 d. Alytaus mieste esančioje padangų perdirbimo įmonėje, gesinimą ir teikiant informaciją apie esamą padėtį valstybės ir savivaldybių institucijoms bei gyventojams įvertinimą, išvadas ir pasiūlymus.Veiksmų vertinimasir išvados:
1. Remiantis gelbėjimo darbų vadovų pateikta informacija, nustatyta, kad 2019 m. spalio 16 d. Pramonės g. 1, Alytuje, kilęs gaisras (toliau – gaisras) buvo apėmęs apie 20 tūkst. m2 sandėliavimo patalpų, o visas sandėliavimo ir gamybos patalpų ir teritorijos plotas susijęs su gaisro vieta buvo didesnis nei 100 tūkst. m2. Atsižvelgiant į tai ir į gaisro gesinimo vadovų vertinimus, gaisras vertintinas kaipdidelio masto. Atsižvelgiant į tai, kad gaisras vyko senos statybos, neaiškios konstrukcinės būklės gamybinėse patalpose, kur degė didelis kiekis padangų ir jų dalių, gaisras vertintinas kaip labai pavojingas.Todėl tokiamgaisruigesinti buvo būtinas atitinkamas pasirengimas ir vadovavimas.
2. Iš PAGD 2019 m. lapkričio 13 d. raštu Nr.9.4-1933 pateiktos informacijos, gelbėjimo darbų vadovų paaiškinimų, galima daryti išvadą, kad gaisro gesinimas vyko neturint išankstinių duomenų apie gaisro vietoje esamas medžiagas, stogo, rūsio konstrukcijas, patalpų išsidėstymą, jų perplanavimą po anksčiautoje vietojeveikusios įmonės veiklos nutraukimo. UAB „Ekologistika“, kurios gamybinėse patalpose vyko gaisras,yra didelė naudotų padangų perdirbimo įmonė, tačiau šios įmonės valdomi gamybiniai ir sandėliavimo objektai, esantys Pramonės g. 1, Alytuje, nebuvo įtraukti į PAGD prižiūrimų objektų sąrašąir nebuvo tikrinama šių objektų atitiktis priešgaisrinės saugos reikalavimams.
Taip pat, vadovaujantis PAGD direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 1-228 „Dėl Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimo įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams likviduoti plano rengimo instrukcijos, įvykio likvidavimo plano rengimo tvarkos aprašo ir priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų, reikalingų gaisrui gesinti, apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“, nebuvo sudarytas išankstinis gaisro UAB „Ekologistika“ gamybinėse patalpose gesinimo ir likvidavimo planas, nebuvo vykdomos šiame objekte pratybos, taigi ugniagesiai, Darbo grupės nuomone, neturėjo galimybės pasiruošti tokio masto gaisro gesinimo darbams.
Atsižvelgdama į tai, kad tik 2 proc. gaisrų, kylančių šalyje, kyla PAGD tikrinamuose objektuose, Darbo grupė mano, kad jei UAB „Ekologistika“ gamybinės patalpos būtų tikrintos ir vykdoma jų valstybinė priešgaisrinė priežiūra, būtų buvusi labai minimali galimybė kilti tokiam gaisrui.
3. Gaisro gesinimas UAB „Ekologistika“ gamybinėse patalpose organizuotas vadovaujantis Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo nuostatais, patvirtintais PAGD direktoriaus 2013 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 1-280 „Dėl Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Gelbėjimo darbų organizavimo nuostatai). Tik prasidėjus gaisrui ir atvykus pirmosioms priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms (toliau – PGP) buvo nustatytas 3 pajėgų išsiuntimo numeris (toliau – PIN). Netrukus po kelių valandų gelbėjimo darbų vadovas paprašė sutelkti papildomas PGP, atitinkančias 4 PIN (iš viso 9 gaisro gesinimo autocisternas (toliau – AC). Dar po kelių valandų gelbėjimo darbų vadovas, įvertinęs gaisro mastą ir sudėtingumą, paprašė dar 2 AC, todėl bendrai buvo pasitelkta11 AC ir vadovaujantis Gelbėjimo darbų organizavimo nuostatais (70 punktas, 2 priedas), PGP pasitelkimas, jau atitiko 5 PIN, betPAGD neperėmė vadovavimo gaisrui gesinti. PAGD nurodytos faktinės aplinkybės, kad dalis autocisternų galėjo būti rezervinės ar sugedusios, nenaudojamos, nėra reikšmingos,nustatant, koks PIN turėjo būti suteiktas šiam gaisrui, nes vien tik 10 ir daugiau autocisternų pasitelkimas pats savaime lemia atitikimą 5 PIN, o tai suponuoja būtinybę užtikrinti aukščiausią operacinio vadovavimo lygį tiesiogiai iš PAGD ir papildomųreikalingų materialinių ir techninių išteklių sutelkimą gaisrui gesinti.
4. Remiantis gelbėjimo darbų vadovų pateikta informacija, nors PAGD neperėmė vadovavimo gaisro gesinimo darbams, tačiau išsiuntė į Alytų PAGD pareigūnų grupę, kurios užduočių ir pavedimų pirmąsias dvi gaisro gesinimo dienas gelbėjimo darbų vadovai, nežinojo. Dėl gaisro sudėtingumo ir darbų gaisravietėje gausos gelbėjimo darbų vadovai pirmąsias 2–3 gaisro gesinimo dienas neturėjo laiko ar negalėjo pasidomėti, kas yra paskirti savivaldybės ekstremalios situacijos operacijų vadovais (nors žinojo, kad buvopaskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija). Todėl susidarė tokios situacijos, kad Vilniaus PGV ir Vilniaus PGV Alytaus PGT pareigūnai, Alytaus m. savivaldybės paskirti ekstremaliosios situacijos operacijos vadovais kartu vykdė ir gelbėjimo darbų vadovų funkcijas. Darbo grupės nuomone, tiek ekstremaliosios situacijos operacijų vadovu, tiek gelbėjimo darbų vadovu neturėtų būti skiriamas tas pats asmuo.
5. Pagal Gelbėjimo darbų organizavimo nuostatus Gelbėjimo darbų koordinavimo štabo (toliau – Štabas) funkcijos yra tokios: identifikuoti kilusias problemas ir spręsti materialinio ir techninio aprūpinimo klausimus, įgyvendinti gelbėjimo darbų vadovo įsakymus ir nurodymus gaisre, aptarnauti gaisre dirbančius ugniagesius, organizuoti jų maitinimą, aprūpinimą apsaugos priemonėmis, organizuoti pajėgų keitimąsi ir poilsį, kai įvykio likvidavimas užsitęsia (3 priedas). Darbo grupės nuomone, Štabas pirmąsias 2–3 gaisro gesinimo dienas galimai neatliko ar negalėjo atlikti visų savo funkcijų, nes pirmosiomis 2–3 gaisro gesinimo dienomis nebuvo užtikrintas gaisrą gesinusių ugniagesių materialinio ir techninio aprūpinimo poreikis iš PAGD.
Faktinė aplinkybė, kad savivaldybės ekstremalioji situacija jau pirmąją gaisro dieną buvo paskelbta dėl oro užterštumo, lėmė, kad turėjo būti identifikuotas poreikis apsaugoti šalia gaisro gesinimo židinio dirbusius ugniagesius ir gaisrą gesinantiems ugniagesiams pačią pirmą gaisro gesinimo dieną, Darbo grupės nuomone, turėjo būti išduotos ne tik gaisro gesinimo ir kvėpavimo takų apsaugos gaisro židinyje priemonės, bet ir kvėpavimo takų apsaugą užtikrinančios apsaugos priemonės ugniagesiams,esantiems ir dirbantiems šalia gaisro, t. y. respiratoriai ar kvėpavimo takus apsaugančios specialios veido kaukės.
Nustatyta, kad nuo pirmosios gaisro dienos gaisre dirbusių ugniagesių poreikiai buvo žinomi tik Alytaus gaisro gelbėjimo darbų vadovams, tačiau gelbėjimo darbų vadovai poreikį dėl techninio ir materialinio aprūpinimo bei informaciją apie identifikuotas problemas (reikalinga sunkiasvorė technika, maitinimas, kvėpavimo takų apsaugos priemonės, geriamasisvanduo, planai ir kt. ) teikė ne savo vadovybei, o Alytaus m. savivaldybės merui (nuo penktos gaisro gesinimo dienos – ekstremalios situacijos operacijos vadovui).
Pagal Civilinės saugos įstatymo nuostatas,ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas yra civilinės saugos sistemos subjekto paskirtas asmuo vadovauti visoms civilinės saugos sistemos pajėgoms, dalyvaujančioms likviduojant ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius ekstremaliosios situacijos židinyje.
Darbo grupės nuomone, operacijos vadovas, vadovaudamas visoms civilinės saugos sistemos pajėgoms, neturėjo rūpintis tik vieno iš civilinės saugos sistemos subjekto (VPGT) darbuotojų techniniu ir materialiniu aprūpinimu, nebent civilinės saugos sistemos subjektas neturi reikalingų priemonių. Tačiau iš esmės konstatuotina, kad kai kurias Štabo funkcijas perėmė ir vykdė Alytaus miesto savivaldybės tarnautojai.
Tyrimo metu PAGD informavo Darbo grupę, kad PAGD nėra papildomų priemonių vidinio rezervo: papildomų respiratorių, atsarginių apsauginių ugniagesio rūbų, batų, sauso maisto davinio.
Darbo grupė nustatė, kad PAGD nėra reglamentuotos visapusiško materialinio ir techninio aprūpinimo schemos dideliam gaisrui gesinti, ypač tada, kai jis užsitęsia.
6. Vadovaujantis darbo saugą reglamentuojančiais teisės aktais (pvz. Specialių pertraukų trukmės per darbo dieną (pamainą) ir jų nustatymo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 27 d. nutarimu Nr.496) buvimas aukštoje temperatūroje yra rizikos faktorius, po kurio privaloma poilsio pertrauka (ne rečiau kaip kas pusantros valandos).
Gelbėjimo darbų vadovai informavo darbo grupę, kad gaisro Alytaus m. metu, ugniagesiai dirbo 24 val., tačiau, kas dvi valandas buvo daromos nedidelės pertraukos poilsiui. Neaišku, ar visiems ugniagesiams buvo užtikrintas tinkamas darbo ir poilsio režimas, nes gelbėjimo darbų vadovai negalėjo pasakyti kas tiksliai buvo atsakingas už ugniagesių darbo ir poilsio organizavimą ir kontrolę, be to nemažai ugniagesių savanoriškai dirbo ilgiau nei priklausė.
Darbo grupės nuomone, gelbėjimo darbų vadovams duodant įsakymus visą budėjimo (darbo) ugniagesių laiką (24 val.) būti gaisro židinyje ar netoli iki jo, galėjo būti pažeistas pareigūnų (darbuotojų) saugumo užtikrinimo principas. 24 val.darbo grafikas neturėtų būti suprantamas taip, kad visą 24 val.darbo laiką pareigūnas (darbuotojas) gali būti gaisro židinyje aukštoje temperatūroje ar šalia jo su labai mažomis poilsio pertraukomis, nes ilgalaikis buvimas užterštoje teritorijoje, aukštoje temperatūroje gali lemti fizinės ir psichinės ugniagesių sveikatos pažeidimą.
7. Vadovaujantis PAGD ekstremalių situacijų operacijų centro nuostatų, patvirtintų PAGD direktoriaus 2011 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr.1-169,4.1, 5.5, 5.6 ir 6.2 papunkčiais, PAGD yra sudarytas ekstremaliųjų situacijų operacijų centras (toliau –OC).
PAGD informavo Darbo grupę, kad 2019 m. spalio 16 d. 8 val. buvo sušauktas OC. Susirinkę OC nariai ir PAGD vadovybė rinko, analizavo turimą informaciją iš įvykio vietos, atliko esamų ir galimų pasitelkti resursų analizę, organizavo gyventojų perspėjimą ir rekomendacijų jiems teikimą, organizavo informacijos apsikeitimą su Alytaus miesto savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centru ir kitomis valstybinėmis institucijomis, organizavo ir koordinavo PGP ir kitų civilinės saugos sistemos pajėgų patelkimą gaisro likvidavimui ir jo padarinių šalinimui.
Darbo grupė atkreipia dėmesį, kad minėta informacija VRM vadovybei nebuvo pateikta (nesiųstas OC posėdžio protokolas), o tai, Darbo grupės nuomone, turėjo būti padaryta, nes VRM neturėjo galimybės gauti išsamią informaciją apie gaisrą ir PAGD veiksmus. Dėl minėtų priežasčių Darbo grupė neturėjo galimybės įvertinti PAGD OC veiklos efektyvumo.
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 27 straipsnio 4 dalį, gresiant ar susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, šaukiama Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija.
Atsižvelgiant į tai, kad PAGD turėjo turėti visą informaciją apie gaisro eigą, taip pat į tai, kad šioje institucijoje sutelktos specialiosios žinios ir kompetencija, leidžiančios prognozuoti gaisro eigą ir pasekmes, Darbo grupės nuomone, PAGD, įvertinusi gaisro pavojingumą ir tendencijas, galėjo pasiūlyti vidaus reikalų ministrei inicijuoti Valstybės ekstremalių situacijų komisijos (toliau – VESK) posėdį anksčiau, nei jis buvo sušauktas ministrės iniciatyva 2019 m. spalio 20 d.
Darbo grupei susipažinus su VESK 2019 m. spalio 20 d. posėdžio protokolu, darytina išvada, kad tiek PAGD vadovai, tiek kitų institucijų atstovai VESK, įvertinę situaciją ir pateiktą VESK posėdžio metu, informaciją apie gaisrą, sutarė, kad nėra pagrindų siūlyti Vyriausybei skelbti valstybės lygmens ekstremaliąją situaciją.
9. Darbo grupė,vertindama PAGD turimų priemonių ir įrangos pasitelkimą ir naudojimą gaisruigesinti, nustatė, kad gaisro gesinimo metu nebuvo atgabentas ir panaudotasmobilusisštabas, kuris PAGD buvo įsigytas 2018 m., būtent panašioms situacijoms kaip Pramonės g. 1, Alytuje, kilęs gaisras. Įvertinant tai, kad būtent sudėtingiems gaisrams gesinti ir buvo įsigytas mobilusis gaisro gesinimo konteineris (štabas), Darbo grupės nuomone, jis turėjo būti panaudotas ir manytina, būtų technologiškai prisidėjęs prie tinkamo gaisro gesinimo koordinavimo ir organizavimo.
10. Darbo grupė taip pat mano, kad PAGD neįvertino kilsiančios informacijos krizės ir prieštaringų teiginių apie gaisrą ir jo pasekmes sklidimo viešojoje erdvėje. Nebuvo aiškiai ir nedviprasmiškai komunikuota visuomenei apie gaisrą ir iš jo kylančius pavojus, ugniagesių poreikius ir priimtus sprendimus, nenurodyti informacijos šaltiniai, kuriuose galima būtų rasti aktualiausią informaciją.
Manytina, kad PAGD turėjo imtis lyderystės ir laiku užtikrinti teisingos ir neprieštaringos informacijos pateikimą visuomenei ir ekstremaliosios situacijos operacijos vadovui (Spaudos centras įkurtas tik spalio 20 d.ir VESK sprendimu). Esant informacijos stygiui atsirado alternatyvūs informacijos šaltiniai ir PAGD teikė ne aktualią, bet labiau paneigiančią iš kitų informacijos šaltinių skleidžiamą informaciją. Darbo grupė teikia šiuos pasiūlymus dėl nustatytų trūkumų pašalinimo:
1. Pakeisti Gelbėjimo darbų organizavimo nuostatus ir juose aiškiau reglamentuoti PGP atliekamų gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimą ir vadovavimą jiems, nustatant didesnį kiekį kriterijų (tokių kaip į gaisrą patelktų ugniagesių skaičių, gaisro trukmę paromis ir kt.), kuriais remiantis būtų galima priimti sprendimą dėl gaisrų kategorijų, sudėtingumo ir vadovavimo jų gesinimui lygio.
2. PAGD aiškiai reglamentuoti PGP reagavimo į įvykius algoritmus ir užtikrinti, kad tie patys pareigūnai nebūtų skiriami gaisrų gesinimo ar kitokiais vadovais tuo pat metu, kai jie paskiriami ekstremaliųjų situacijų operacijų vadovais.
3. Teisiškai reglamentuoti techninės ir logistinės paramos (asmeninių apsaugos,kvėpavimo organų apsaugos kaukių, papildomų ugniagesių aprangos komplektų, dušų, lovų, tualetų, drabužių džiovyklių, degalų, apšvietimo, mobiliųjų vadaviečių ir kt.) esant atitinkamos kategorijos gaisrui standartą bei jos tiekimo algoritmą ir atsakingus asmenis PAGD.
4. Stiprinti priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų parengtį, siekiant užtikrinti reikalingų pajėgų pritraukimą kilus didelio masto ir sudėtingiems gaisrams. Apsvarstyti galimybę ir reglamentuoti ne didesnį kaip 12 val. valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų darbo laiką gesinant gaisrą.
5. PAGD aiškiau reglamentuoti PAGD ekstremaliųjų situacijų operacijų centro veiklą ir aiškiai nustatyti PAGD ekstremaliųjų situacijų operacijų centro sušaukimo atvejus kilus gaisrui,jo veiklos trukmęir informacijos apie operacijų centro priimtus sprendimus teikimąsuinteresuotoms institucijoms ir ekstremaliosios situacijos operacijos vadovui.
6. PAGD įvertinti ir teikti pasiūlymus, kuriais būtų užtikrinta gaisro atveju pavojingų visų objektų valstybinė priešgaisrinė priežiūra. Užtikrinti pareigūnų,vykdančių objektų valstybinę priešgaisrinę priežiūrą,rotaciją. Sudaryti susitarimus su aplinkos apsaugos kontrolę atliekančiomis institucijomis, Nacionaliniu visuomenės sveikatos centruprie Sveikatos apsaugos ministerijosir kartu su jomis keistis informacija bei vykdyti bendrus patikrinimus visoje Lietuvos teritorijoje (atsižvelgiant į gaunamą informaciją apie grėsmes).
7. Atsižvelgiant į Priešgaisrinės saugos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 3 punktą,užtikrinti, kad visais atvejais įgalioti pareigūnai uždraustų fiziniams ir juridiniams asmenims eksploatuoti statinius, atskiras patalpas, įrenginius, įrangą, sustabdytų statinių statybos, rekonstravimo, remonto darbus, įrenginių gamybą, technologinių linijų naudojimą, jeigu yra priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, dėl kurių gali kilti gaisras, sprogimas, taip pat jeigu neužtikrinama juose ir aplinkiniuose objektuose esančių žmonių sauga.
8. PAGD įvertinti Alytaus PGT atsakingų pareigūnų ir vadovų veiklą organizuojant valstybinės priešgaisrinės priežiūros veiklą ir gaisrų prevenciją Alytaus m. pramonės objektuose.
9. Įvertinti PAGD vadovų ir kitų pareigūnų gaisro gesinimo veiksmų koordinavimo ir informacijos pateikimo Vidaus reikalų ministerijos vadovybei organizavimo veiklą.
10. Reglamentuoti aiškią informacijos rinkimo ir teikimo valstybės institucijoms ir visuomenei gaisro gesinimo metu tvarką ir už šią veiklą atsakingus asmenis.
Stiprinti PAGD strateginę komunikaciją ir užtikrinti, kad visuomenei svarbi informacija apie gaisrus bei būtinos rekomendacijos būtų pateikiamos nedelsiant.