„Panašu, Alytuje kultūra serga ir jai reikalingi lovadieniai“, – konstatavo Alytaus miesto kultūros ir meno tarybos (KMT) nariai. Jie žėrė kritiką naujai projektų finansavimo tvarkai, pagal kurią pinigus skirstys politikai ir Alytaus miesto savivaldybės administracija.
KMT nariai dalyvauti ir vertinti negalės.
Alytaus kultūros bendruomenė buvo šokiruota, kai praėjusią savaitę sužinojo, kad yra naujas tvarkos aprašas, kuriuo remiantis nuo šiol bus finansuojami projektai.
Naują tvarką parengė savivaldybės finansų ir investicijų skyrius, visiškai neatsižvelgęs į vasarą kultūros skyriaus, kultūros ir meno tarybos bei regioninės kultūros tarybos atstovų rengtus kultūros projektų finansavimo prioritetus ir vertinimo kriterijus. Bendrą projektų finansavimo tvarką buvo patikėta parengti šiam skyriui, kadangi jis turi daugiausia patirties", – sakė miesto savivaldybės kultūros skyriaus vedėja Vilma Liaukuvienė.
Ką finansuoti, nuo šiol spręs grupė, sudaryta iš politikų ir administracijos darbuotojų, tame tarpe – ir kultūros skyriaus.
Nuo sprendimų pagal naująją tvarką nušalinti anksčiau komisijose dirbę KMT nariai. Jie apie naują tvarką sužinojo, kai ši jau buvo patvirtinta ir išviešinta.
Pagal naują tvarką, paraiškas vertins 7-i žmonės, o kiek skirti pinigų, spręs Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius.
Sumos gali svyruoti nuo 1 iki 10 tūkst. eurų, o kad direktoriui būtų lengviau apsipręsti, aprašą rengęs finansų ir investicijų skyrius nustatė rodiklius, kaip tikimasi, pareiškėjams padėsiančius surinkti daugiau vertinimo balų:
- Suorganizuotų kultūros renginių skaičius;
- Suorganizuotų kultūros renginių žiūrovų skaičius;
- Nakvynių skaičius
Būtent nakvynių skaičius daugiausia ir užkliuvo kultūros atstovams. Jie tai laiko kultūros matavimu „lovadieniais".
Apraše nė neužsimenama, kaip bus vertinama siūlomo projekto kokybė. Miesto kultūrininkų teigimu, meninės kultūrinės veiklos kokybė – bene svarbiausias matas Lietuvos kultūros tarybos projektinio finansavimo vertinimo kriterijuose.
Anksčiau Alytaus miesto KMT dirbęs Liudas Ramanauskas mano, kad nauja tvarka sudaro prielaidas neskaidriam finansavimui.
Alytaus miesto savivaldybės tarybos narė Nijolė Makštutienė mano, kad naujosios tvarkos pakeisti nepavyks, teks teikti paraiškas pagal naują aprašą, mat už jai jau spėjo pritarti tarybos nariai.
Diskusijos metu kultūros srities atstovai pradėjo svarstyti projektinio finansavimo ignoravimo galimybę.
Alytaus miesto savivaldybės kultūros skyriaus vedėja V. Liaukuvienė mano, kad atvirkščiai, kaip tik reikėtų teikti kuo daugiau projektų.
„Lovadieniais" kultūros darbuotojų įvardintas naujasis tvarkos aprašas išties papiktino kultūros strities atstovus. Jį menininkai vadina smūgiu kultūrai.
Nors naujoji tvarka – jau patvirtinta, tačiau dar neaišku, kiek šiemet bus skirta lėšų projektiniam paraiškų finansavimui. Nuo 2015 metų buvo pastebimas augimas.
- 2015 m. 36 projektai = 74 tūkst. Eur;
- 2016 m. 34 projektai = 86 tūkst. Eur (+ 6 miesto reprezentavimo projektai = 58 tūkst. 900 Eur);
- 2017 m. 19 projektų = 99 tūkst. 400 Eur;
- 2018 m. 26 projektai = 104 tūkst. Eur;
- 2019 m. 25 projektai = 120 tūkst. Eur.
2022 metais Alytus pirmą kartą miesto istorijoje taps Lietuvos kultūros sostine.