Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis, jo pavaduotojai Šarūnas Klėgeris ir Jurgita Šukevičienė susitiko su futbolo bendruomene. Miesto vadovai pripažino, kad tai – ne pirmas susitikimas, tačiau pirmasis – viešas.
Vietoje futbolo biuro – vyrų krizių centras! Panašu, kad miesto vadovui nebuvo smagu pripažinti, kad rungtynių, pasirengimo joms metu reikiamo biuro stadione reprezentacinė Alytaus komanda DFK „Dainava“ negaus, mat jį miesto savivaldybei priklausantis Sporto ir rekreacijos centras (SRC) išnuomojo Alytaus apkrities vyrų krizių centrui, bet ne futbolininkams, kurie į miesto tarybą dėl to buvo kreipęsi kelis kartus.
Nors minėtos situacijos ir šokiruotam, neaiškios, švelniai tariant netoliaregės miesto sporto finansavimo politikos ir nuviltam DFK „Dainavos“ direktoriui Žydrūnui Lukošiūnui, N. Cesiulis gerų žinių surado – pagarsino į tarybą ateinantį sprendimą dėl miesto sporto infrastruktūros nuomos įkainių nuolaidų taikymo reprezentacinėms komandoms. Jeigu tam pritars miesto politikai, pagrindinė Dzūkijos sostinės futbolo komanda galės siūlyti varžybų bilietus, o už tai nebus apmokestinta didesne suma, nei sirgaliai tų bilietų nupirks. Tokia lengvata galbūt pasitarnautų ne tik vietos futbolininkams, tačiau ir krepšininkams, bilietus į rungtynes Alytuje pardavinėjantiems nuo sugrįžimo į aukščiausią Lietuvos krepšinio lygą (LKL) 2013 m.
„Ko reikia, kad mūsų futbolo komanda būtų aukščiausioje lygoje ir aploštų „Sūduvą“?“, – susirinkime kone metų pokštą skėlė Alytaus futbolo bendruomenės drąsiai pasiteiravęs miesto meras N. Cesiulis.
„Bet ar tikrai reikia juoktis? Juk esam 6 pagal dydį miestas ir net neturim savo futbolo komandos A lygoje“, – stebėjosi Dzūkijos sostinės meras, kurį stadione vykstančiose DFK „Dainavos“ rungtynėse alytiškiams teko matyti ir ne kartą. N. Cesiulis lankosi ir LKL rungtynėse Alytuje, todėl, matyt, supranta, kad uždavinius galima kelti ir tokius, pvz., „Ko reikia, kad mūsų krepšinio komanda aukščiausioje lygoje nebūtų paskutinė, o ateityje ir aploštų „Žalgirį“?..
Medaliais aukščiausiose lygose Alytaus sporto sirgalius labiausia džiugina tinklininkės („Alytaus prekyba-Parama“) ir rankininkai („Varsa-Stronglasas“), vieni bei kiti pastaraisiais metais buvo tapę ir čempionais. Deja, nuo reprezentacinės miesto krepšinio komandos medalių (bronzos) LKL‘e jau prabėgę 20 metų, o nuo futbolininkų geriausio pasiekimo (aukso) aukščiausioje Lietuvos lygoje kitąmet mus skirs jau 45 metai.
„… Lietuvos futbolas – liūdna tema. Bet ne tokia liūdna kaip Alytaus futbolo. Nors turim pavydėtiną infrastruktūrą, turim puikų stadioną ir sporto bazes. Bet kažkas aiškiai negerai“, – įsitikinęs N. Cesiulis, kuris – už visų keturių pagrindinių Alytuje komandinių sporto šakų (futbolo, krepšinio, rankinio, tinklinio) finansavimą, bet „ne dvidešimt dviejų“ komandų, o tik reprezentacinių.
„Atėjo metas baigt kurt anekdotus, bambėti sau po nosim, o imti ir išspausti senus pūlinius“, – atvirauja miesto meras, Alytuje labai norintis dengto, visus metus veikiančio futbolo maniežo, tačiau užvis gal dar labiau – sprendimų senoms, apleistoms problemoms, kai vaikai, ypatingai šaltuoju metų laiku, vis dar neturi, kur futbolą treniruotis be gresiančių ligų ar traumų. Apie tokią liūdną ir bendruomenę skaldančią realybę, su kuria susiduria kasmet, miesto vadovams susirinkime išdėstė miesto futbolo reprezentanto, DFK „Dainavos“ klubo, pagrindinių žaidėjų sudėties „donorės“, Alytaus futbolo akademijos (FA) „Dainava“ vadovas Rimas Kantaravičius.
„Visais laikais Alytus buvo futbolo miestas. Mūsų visų svajonė – aukščiausia lyga. O kokia aukščiausia lyga, jei dar yra vaikų, kurie net neturi kur treniruotis, nes visos salės užimtos“, – į problemą, regis, rimtai įsijautęs miesto meras N. Cesiulis, o jo pavaduotoja J. Šukevičienė, taip pat ne tik stebisi, tačiau ir susirūpinusi, kad miesto futbole yra tiek skaudulių. „Keista, kai 26-iose miesto sporto salėse nerandama ar nenorima rasti laikų treniruotėms ne ūsuotų dėdžių, o mūsų visų vaikų“, – stebėjosi Alytaus apskrities futbolo federacijos (AAFF) viceprezidentas Bronislavas Geležiūnas.
„… Negali vienam duoti viską, o kitą palikti liūdnom akim. Ir nesvarbu, ar tai futbolas, rankinis ar tinklinis. Mes privalom investuoti į savo vaikus ir suteikti jiems geriausias sąlygas tobulėti“, – dėl visų Alytaus vaikų lygybės vylėsi meras N. Cesiulis, taip pat pagarsinęs geras žinias apie pasiteisinusį „Volungės“ progimnazijos sporto salės atvėrimą savaitgaliais ir įvardijęs panašius planus Putinų gimnazijoje, o ateityje – galbūt ir mokykloje kiekviename miesto mikrorajone.
Susitikime taip pat nuskambėjo optimistinių, žinoma, kol kas dar tik prognostinių naujienų: apie nemažesnėmis sumomis nei šiemet, savivaldybės 2020 metais numatomus remti reprezentacinių Alytaus sporto komandų biudžetus.
Netrūko ir pesimistinių refleksijų ar net nuoskaudų – dėl „iš futbolininkų atimtos sporto mokyklos“, „netinkamai įrengto pagrindinio stadiono" (Antanas Makštutis) ir kitų aktualijų, taip pat dėl mieste nesibaigiančių „naujųjų dainavų“ kūrimų. Alytaus futbolo bendruomenei vienytis, matyt, nėra lengva – vien nuo Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpio mieste buvo sukurtos, veikė mažiausiai penkios skirtingos „Dainavos”. Reikia dar vienos? Dar vienas naujadaras – pernai auksinės „Dainavos“ žaidėjo Kęstučio Giedraičio sūnaus, futbolo teisėjo ir žaidėjo Sauliaus Giedraičio įkurtas Alytaus miesto futbolo klubas „Dainava“.
Įdomu, kad iš visų reprezentacinių projektų dėl vienos miesto komandos idėjos veiklas yra susieję, dėl papgrindinio klubo, taip pat ir dėl UEFA reikalaujamos futbolo piramidės, drauge kol kas dirba tik DFK ir FA. SRC pajėgiausi futbolo auklėtiniai sportinį meistriškumą šiemet kėlė už pagrindinę miesto ekipą DFK „Dainava“ nežaisdami, o dalyvaudami po vienos iš bankrutavusių „dainavų“ (VšĮ Alytaus futbolas) atkurtame FK (SRC) „Vidzgiryje“. Pastaroji komanda LFF II lygos (mėgėjų) pirmenybėse tarp 13-os Pietų regiono ekipų šiemet finišavo 9-a (22 taškai per 24 rungtynes), DFK „Dainava“ pasirodymą tarp 16-os LFF I lygos klubų baigė 4-a (53 taškai per 28 rungtynes).
Susijęstraipsniai
