8 c Alytus
Pirmadienis, Lapkričio 18d.
VerslasAktualijosSveikata
2019 Spalio 28d.
2

Alytaus seniūnas: „Rajono gyventojų patirta žala bus milijonai eurų“

titleAsociatyvi iliustracijaARSA nuotr.

„Milijonai“, - apie gaisro Dzūkijos sostinėje žalą, kurią jau patyrė ir dar patirs Alytaus rajono ūkininkai bei kiti gyventojai kalba Alytaus seniūnas Kęstutis Tumynas.

Seniūnas – ne  tik Alytaus rajono gyventojas, tačiau ir  ūkininkas, kuris bent iki gaisro vertėsi pienininkyste. „Pas mus seniūnijoje tokių kaip aš, pieninininkų, prisiėmusių įsipareigojimus – apie pusšimtis“, - skaičiuoja seniūnas. „O kur dar ekologiniai ūkiai ir kiti ūkininkai“, - nukentėjusiųjų ratą plečia gaisro bene labiausiai užterštų teritorijų seniūnas K. Tumynas.

Į klausimą, kurių pieno gamintojų produkcijos bent artimiausiomis dienomis turėtume saugotis, seniūnas neįvardija, nes nežino, kam tiksliai pieną tiekia tokie pieno Alytaus rajone supirkėjai, kaip „Dzūkijos pienas”, „Pieno upės” ir kt.

Portalo skaitytojai pastebi, kad ilgai ieškoti tų pieno gamintojų, kurie galėjo kurį laiką supirkti galimai gaisro metu išsiskyrusių nuodingų medžiagų paveiktą pieną, ieškoti su žinusių parduotuvėse nereikia. „Pažiūrėkite, kad šiomis dienomis pieną ir pieno produktus pastarosiomis dienomis parduoda ypatingai mažomis ir, matyt, suprasime“, - teigia prisistatyti nenorėjęs skaitytojas.

Pienas – tik viena bėda. Pasak Alytaus seniūno, nuo Miklusėnų iki pat Prienų – rapsų laukai. Pasak mokslininkų, rapsai dėl savo savybių nuodingųjų medžiagų galėjo „įkvėpti“ ir sukaupti daugiau nei kiti augalai. „Laukuose vietomis matau ir kopūstų, kurie taip pat netiks valgiui, laimei, bulvės jau buvo nukastos“, - pastebi K. Tumynas.

Daugiausia skambučių seniūnas gaisto metu sulaukė iš Miklusėnų, Genių gyventojų, tačiau smogas buvo pasiekęs ir Jovaišonis, Mikutiškius, Panemuninkus, Punią, Rumbonis, taip pat Birštoną, nuodingasis šleifas buvo pasisukęs į Radžiūnų pusę ir kitas, ne tik Alytaus seniūnijoje esančias vietas.

Specialistų rekomendacijos, kaip apsaugoti naminius gyvūnus:

Padangų degimo metu išsiskiria aplinkos teršalai: kietosios dalelės, anglies monoksidas (CO), sieros oksidai (SO2), azoto oksidai (NOx) ir lakieji organiniai junginiai (LOJ), taip pat labai pavojingi oro teršalai: policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAH), dioksinai, furanai, vandenilio chloridas, benzenas, polichlorinti bifenilai (PCB) bei sunkieji metalai: arsenas, kadmis, nikelis, cinkas, gyvsidabris, chromas ir vanadis. Šie teršalai, išsiskirdami iš atviros padangų gaisravietės, gali sukelti ūminį (trumpalaikį) ir lėtinį (ilgalaikį) pavojų gyvūnų augintinių ir ūkinių gyvūnų sveikatai. Atsižvelgiant į trukmę, laipsnį ir teršalų koncentraciją, jie gali sudirginti odą, akis ir gleivinę, paveikti kvėpavimo takus, slopinti centrinę nervų sistemą, vėliau gali pasireikšti kancerogeninis ar mutageninis poveikis.

Būtina imtis priemonių naminiams gyvūnams apsaugoti:

● riboti gyvūnų augintinių (šunų, kačių) buvimą lauke;
● neleisti naminių paukščių į lauką, kai ore yra dūmų ar kietųjų dalelių. Visus ūkinius gyvūnus, jei tai įmanoma, laikyti ūkiniuose pastatuose (tvartuose, vištidėse ir t. t.);
● šėrimo vietose apsirūpinti pakankamu gėlo vandens kiekiu gyvuliams girdyti. Vanduo turėtų būtų iš neužterštų degimo produktais šaltinių (artezinių šulinių, vandentiekio ir kt.). Šulinių vanduo gali būti užterštas į juos patekus atmosferos krituliams, kurie yra užteršti degimo proceso teršalais, todėl nenaudoti vandens iš atvirų šulinių ar šaltinių;
● Alytaus ir aplinkiniuose rajonuose, per kuriuos teka Nemunas, dėl galimo teršalų patekimo nenaudoti Nemuno ir kitų atvirų vandens tekinių vandens gyvuliams girdyti iki bus ištirtas galimas vandens užterštumas;
● šerti gyvulius mažai dulkių turinčiais pašarais. Dulkių poveikį galima sumažinti apipurškus pašarus švariu neužterštu vandeniu;
● rekomenduojama kol kas nešerti gyvulių pašarais, kurie avarijos metu buvo laikomi atviroje vietoje, neuždengti, nesandariai supakuoti ir yra užteršti pelenais ar kt. teršalais;
● lauke likusius pašarus (šieną, šiaudus, cukrinius runkelius, silosavimui skirtus kukurūzus ir kt.) kiek įmanoma apsaugoti nuo atmosferos kritulių, pelenų ir dulkių bent iki tol, kol normalizuosis oro taršos rodikliai;
● jei įmanoma, laikyti gyvūnus patalpose ir šerti pašarais, kurie nebuvo laikomi atviroje vietovėje, bei girdyti vandeniu iš uždarų vandens šaltinių;
● neganyti, netransportuoti gyvulių (nebent tai būtų būtinybė);
● tinkamai prižiūrėti tvartus (užsandarinti tvartų langus, duris, ventiliacijos angas) ir aplinką (neleisti, kad iš išorės patektų lietus ar gruntinis vanduo);
● nuolat stebėti gyvūnų sveikatos būklę. Pastebėjus tokius simptomus, kaip sunkus kvėpavimas, kosulys, dusulys, ryškios, vyšnios raudonumo dantenos ir kitos gleivinės, akių paraudimas ar vokų susiraukšlėjimas, nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Laikinai išvykę gyventojai privalo pasirūpinti savo gyvūnų augintinių sveikata ir gerove:

● gyvūnus augintinius (šunis, kates ir kt.) pasiimti su savimi, o nesant galimybės, pasirūpinti, kad jie liktų saugiai uždaryti namuose ir kad jiems būtų paliktas pakankamas kiekis pašaro ir geriamojo vandens;
● palikus gyvūnus namuose, sugrįžti jų pašerti ir pasirūpinti, kad jie visada turėtų geriamojo vandens;
● atkreipti dėmesį į gyvūnų sveikatos būklę. Pastebėjus bent menkiausių sveikatos sutrikimų, nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją.
 
VMVT primena, kad esant įtarimų dėl geriamojo vandens, maisto saugos ir kokybės, gyvūnų gerovės pažeidimų gyventojai gali kreiptis el. paštu [email protected] ir nemokamu telefonu +37080040403.

 


Komentarai

2
Dalė2019-10-29
Specialistų rekomendacijas, kaip apsaugoti naminius gyvūnus, ar visi sukluso???

Miesto irgi2019-10-28
Nes daug žmonių turėjo ieškotis, kur išvažiuoti, kur išvežti vaikus, patyrė išlaidas mokėdami už keliones, išsinuomotus butus, viešbučius ir t.t. Taip, kad ruoškitės, visa tai privalės būti atlyginta.
traffix.lt

Šią savaitę Dzūkijoje

  • 2 Donatai Alytuje
  • FOLKLORO ANSAMBLIO „ŽVANGUCIS“ 5 METŲ JUBILIEJUS