Alytaus gaisro žala, kurią patyrė rajono gyventojai, ypatingai ūkininkaujantys, gali būti milžiniški.
Gali tekti skersti, utilizuoti visus lauke užkrato teritorijoje Alytaus rajone buvusius gyvulius.
Deja, ateityje įmanomi gyvulių, gyvūnijos išsigimimai, o nuodingas užkratas gali atsiliepti netgi per bites, meduje.
Privalomai buvusioje gaisro teritorijoje turi būti tiriami pieno produktai, kiaušiniai, žuvys, mėsa.
Dėl mėsos. Gaisro dūmų apnuodijimui rizikingiausia mėsa įvardinta jautiena, mažiau jautri – kiauliena. Bus tiriama ir medžiotojų sumedžiojama mėsa.
Dėl žuvies. Neatmeta galimybė uždrausti žvejybą tam tikrose, labiausiai užkrėstose Nemuno vietose.
Dėl daržovių, vaisių. Savo reikmėms nenaudoti, nepardavinėti siūloma nei obuolių, nei kopūstų, nei kitų vaisių ar daržovių.
Ypatinga: dėl rapsų. Tai – augalai, kurie gamina riebalą, todėl juose nuodingos medžiagos koncentruosis dar aktyviau.
Dėl pieno (Alytaus rajone nustatyta, kad dioksinais buvo užkrėstas 8 kartus daugiau nei maksimali norma) ir jo produktų. Specialistai pieno ir jo produktų rekomendavo nenaudoti jokioms reikmėms. „Pieną išpilti kad ir – taip pat yra tarša, tačiau tai yra mažiau kenksminga“, – aiškino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius (VMVT) Darius Remeika.
ATNAUJINTA
Dirvožemio tyrimui dėl 11 nuodingų medžiagų mėginiai buvo paimti viename žemiausiai išsidėsčiusių kaimų (Taukotiškių), taip pat Raudonikių, Užubalių, Venciūnų kaimuose, iš už beveik 11 km nuo gaisro epicentro esančio Mardosų k. (Prienų r.), taip pat keliose kitose, sogo šleifo mažiau paliestose vietose.
Pageidaujama, kad didžiausias dėmesys butų sutelktas gaisro metu išsiskyrusio, dūmuose buvusio arseno, gyvsidabrio, kadmio, švino tyrimams, nes šios medžagos bioakumuliuojasi, t.y. ilgai išlieka gamtoje, jų neveikia bakterijos, kepenys, bioakumuliuojančios dalelės pačios keičia gyvų organizmų lasteles, sutrikdo DNR veiklą, dėl to galimos vėžinės, smegenų, kepenų ir kitos ligos, apsigimimai.
Chemijos mokslų daktaro Donato Žmuidinavičiaus manymu, dėmesys atliekant tyrimus taip pat turėtų būti sutelktas ir į policiklintų aromatinių angliavandenilių, ypatingai genotoksinių, kiekius, o ypač tokio akmens anglių dervos komponento, kaip antraceno.
Neeilinio posėdžio metu paaiškėjo, kad Lietuvoje iki šiol nėra nustatyta higieninė benzeno norma.
Beje, kuo jaunesnis organizmas, tuo daugiau galimybių per gyvenimą organizme sukaupti gaisro metu išsiskyrusių nuodingų medžiagų. Įdomu, kad įvairių „vitaminų" su smogu sukvėpavome tik 10%, visi kiti nuodai atėjo arba dar ateis su naudojamu užterštu maistu, šiuo ar būsimu derliumi, skysčiais.
Bioakumuliatyvių medžiagų stabilizuoti dirvožemyje stabilizuoti, deja, nėra būdų, todėl labai svarnu, kaip ir kur bus atlikti tyrimai.
Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas patikino, kad tiriant patirtą žalą, užterštą jo valdomos savivaldybės teritoriją artimiausiu metu norima pasitelkti ir nepriklausomus tyrėjus iš Lenkijos.
Susirinkime keletą kartą buvo akcentuojama, kad reiktų kiek įmanoma aiškiau apibrėžti nukentėjusią teritoriją, neužmirštant ir paties Pramonės rajono, kur ne vienoje vietoje yra ar buvo (Alytausgidas.lt pastaba: net gaisro metu!) gaminamas maistas.
Alytaus seniūnas Kęstutis Tumynas teiravosi dėl nuodingų dūmų pasiektų vietovių nustatymo, nuodugniau aiškinantis teritorijas rajone, kur veikia (ar iki gaisro veikė) ekologiniai ūkiai.
Iš Prienų kilęs LR žemės ūkio ministras Andrius Palionis siūlė taršos tyrimų teritoriją išplėsti maksimaliai.
Papildomą tyrimą dar rekomenduojama daryti po lietaus žemiausiose vietovių vietose, kai taršios medžiagos nubėgs į vandens telkinius rajone, Nemuną.
Susijęstraipsniai
