2020 m. vasaros olimpinės žaidynės (arba XXXII Olimpiada) Lietuvai (kaip nepriklausomai valstybei) bus devynioliktos. Tai yra pakankamai didelis skaičius, atsižvelgiant į tai, kad šios tarptautinės žaidynės yra organizuojamos kas ketverius metus. 2020 m. olimpinės žaidynės vyks liepos 24 – rugpjūčio 9 d. Tokijuje (Japonija). Pastarajame Japonijos mieste olimpinės žaidynės vyks jau antrą kartą (pirmasis kartas buvo 1964 m.), o tai reiškia, kad Tokijas kitąmet taps penktuoju miestu olimpinių žaidynių istorijoje, kuriame šios žaidynės yra rengiamos dukart.
Praėjusiose 2016 m. olimpinėse žaidynėse, vykusiose Rio de Žaneire, lietuviai iškovojo 1 sidabro ir 3 bronzos medalius. Geriausiai jose sekėsi irkluotojams. Ir nors aukso medalių į Lietuvą neparvežė nei vienas mūsų šalies sportininkas, kiekvienas iš jų dėl medalių kovojo rodydami labai aukšto lygio profesionalumą.
Artėjant kitąmet vyksiančioms vasaros olimpinėms žaidynėms nerimsta kalbos apie tai, kokių rezultatų mes galime laukti iš savo šalies olimpiečių. TOPsport prognoze, Lietuva galėtų sulaukti, vieno aukso medalio, bent dviejų sidabro medalių ir bronzos medalio. Žinoma, kiekvienas olimpinių žaidynių istoriją ir sportininkų pasiekiamus rezultatus bei jų pasiruošimą stebintis žmogus gali turėti skirtingą nuomonę, tačiau visų svarbiausia, kad Lietuvos sportininkai dalyvaus 2020 m. vasaros olimpinėse žaidynėse ir kovos už mūsų šalį, ją tinkamai reprezentuodami ir parodydami visam pasauliui, kad Lietuvos sportininkai visuomet buvo, yra ir bus pajėgūs kovoti dėl pačių aukščiausių prizinių vietų.
O kadangi olimpinės žaidynės nebe už kalnų, verta pateikti keletą įdomių detalių apie Olimpines žaidynes, kurios sulaukia didžiulio tarptautinio dėmesio.
Ankstyvosios žaidynės vyko kaip religiniai festivaliai (776 pr. Kr. – 393 po Kr.). 393 po Kr. tokie renginiai buvo uždrausti, kadangi jie pripažinti pagoniškais. Tuo tarpu baronas Pierre de Coubertin žaidynes prikėlė naujam gyvenimui 1894 m. Nuo to laiko tai tapo modernia Olimpiada.
Pirmosios žiemos olimpinės žaidynės įvyko 1924 m. Šamoni mieste Prancūzijoje.
1912 m. įvyko paskutinės olimpinės žaidynės, kuriose aukso medaliai buvo gaminami vien tik iš aukso.
Olimpiniai žiedai simbolizuoja 5 žemynus – Ameriką, Aziją, Europą, Afriką ir Australiją. Žiedų spalvos yra mėlyna, geltona, juoda, žalia ir raudona. Tai yra pagrindinis olimpinių žaidynių simbolis.
Miestas, kuriame numatomos vykti olimpinės žaidynės, kuria olimpinius medalius. Kiekvienas žiedas privalo būti mažiausiai 60 mm skersmens ir 3 mm storio. Aukso medaliai turi būti padengti 6 g aukso, o sidabro medaliuose turi būti bent 92,5% sidabro.
Olimpinių žaidynių ceremonijos atidarymo metu atletų procesija turi prasidėti graikais. Po jų seka kitų šalių sportininkai, atsižvelgiant į olimpines žaidynes organizuojančios šalies abėcėlę. Galiausiai procesiją užbaigia žaidynes organizuojančios šalies atletai.
Tarptautinis olimpinis komitetas teisę organizuoti olimpines žaidynes suteikia miestui, o ne šaliai.
Pirmą kartą olimpinės žaidynės buvo pradėtos televizijoje transliuoti 1960 m. Žaidynės vyko Romoje. Jas transliavo JAV „CBS“ kanalas.
Senovėje olimpinių žaidynių nugalėtojams buvo įteikiami alyvmedžio šakelių vainikai.
Olimpinių žaidynių nugalėtojus apdovanoti aukso, sidabro ir bronzos medaliais pradėta 1904 m. olimpinėse žaidynėse.
Londonas yra vienintelis miestas olimpinių žaidynių istorijoje, kuris žaidynes organizavo net 3 kartus – 1908 m., 1948 m. ir 2012 m.
1916 m., 1940 m. ir 1944 m. olimpinės žaidynės nevyko dėl Pasaulinių karų.
1900 m. olimpinėse žaidynėse surengtoje šaudymo iš lanko rungtyje buvo pasitelkiami gyvi balandžiai.
2016 m. regbis ir vėl pasirodė olimpinėse žaidynėse. Tai buvo pirmasis kartas nuo 1924 m.
Moderniosios Olimpiados įkūrėjas Pierre de Coubertin 1921 m. pasitelkė lotynišką frazę „Citius, Altius, Fortius“ („Grečiau, aukščiau, tvirčiau“) kaip Olimpiados moto.
1920 m. Olimpiadoje pirmą kartą buvo iškelta olimpinė vėliava.
Demetra (žemės derlingumo ir žemdirbystės deivė, vedybų saugotoja) buvo vienintelė ištekėjusi moteris, kuriai buvo leidžiama stebėti senovėje vykusią olimpiadą. Visos kitos moterys, kurios buvo pagaunamos stebint žaidynes, buvo numetamos nuo uolos.
1896 m. futbolas buvo įtrauktas į olimpines žaidynes, tačiau nebuvo nei vienos komandos, kuri būtų galėjusi žaisti.
1900 m. organizuotose olimpinėse žaidynėse buvo surengtos kriketo varžybos. Jose dalyvavo tik 2 šalys. Didžioji Britanija ir Prancūzija – pirmoji iškovojo auksą, o antroji gavo sidabrą.
Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir yra skelbiamas neatlygintinai.