Geriausiai besitvarkančios savivaldybės titulą Lietuvos savivaldybių indekse šiemet yra Vilniaus miestas, nedideliu skirtumu aplenkęs Klaipėdos. Toliau rikiuojasi Šiauliai, Kaunas ir Alytaus miestas, aplenkęs už save didesnį Panevėžį.
Mažųjų savivaldybių indekse pirmauja Klaipėdos rajonas, antras – Kauno rajono, trečią ir ketvirtą vietas dalinasi Druskininkų ir Mažeikių r. savivaldybės.
Mažųjų savivaldybių grupėje Alytaus miesto ir rajono kaimynai Birštonas ir Prienai su Kalvarija, dalinasi 20–22 vietas, Alytaus r. – 26-28 pozicijose su Pasvaliu ir Šilale, Lazdijų ir Varėnos rajonai – penktąjį dešimtuką pradedančioje grupėje (40-45 vietos).
Tai skelbia savivaldybių indeksą nuo 2011 m. sudarinėjantis Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LRI). Kaip ir kasmet skelbiami du indeksai – šešių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir mažųjų savivaldybių. Reitingas sudaromas pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kur sprendimus priima savivaldybės, pavyzdžiui, vertinama ekonominė, socialinė situacija, savivaldybei priklausiusio turto valdymas.
Lietuvos savivaldybių indekso duomenys rodo, kad atotrūkis tarp sėkmingų ir stagnuojančių savivaldybių toliau didėja. Dalį savivaldybių kompleksinės problemos kamuoja ne pirmus metus, deja, gilėja: mažas verslumas ir užimtumas, didesnis socialinės paramos poreikis.
Ištrūkti iš užburto rato sunkiai sekasi Akmenės r., Ignalinos r., Kalvarijos, Kelmės r., Kupiškio r., Šakių r. Biržų r., Joniškio r., Visagino ir Zarasų r. savivaldybėms. Pavyzdžiui, Zarasų r., Lazdijų r. ir Ignalinos r. savivaldybėse darbo pernai neturėjo beveik 15 proc. gyventojų, daugiau kaip 7 proc. šių savivaldybių gyventojų neišsivertė be socialinių pašalpų. Visos šios savivaldybės sparčiai tuštėja.
LRI ekspertų teigimu, šiemet Lietuvos savivaldybių indeksas atskleidžia neraminančių tendencijų. Nepaisant ekonomikos augimo, pernai net 44-ose iš 60 šalies savivaldybių daugėjo bedarbių, 26 savivaldybėse didėjo ilgalaikių bedarbių gretos. Neišsiverčiančiųjų be socialinių pašalpų daugėjo 22-ose, būsto šildymo ir išlaidų vandeniui kompensacijų poreikis augo net 54 savivaldybėse.
Ekspertai pastebi, kad dauguma šių savivaldybių yra pasienyje ar nutolusios nuo didžiųjų miestų, tačiau geografinė padėtis tikrai nėra nuosprendis. Tai įrodo sėkmingų savivaldybių pavyzdžiai. Pavyzdžiui, Birštone, Druskininkuose, Tauragėje, Rietave, Marijampolėje, Palangos m., Panevėžio r., Rietave ir keliose kitose savivaldybėse daugelis žmonėms svarbiausių ekonominių ir socialinių rodiklių buvo geresni nei vidutiniai daugelyje savivaldybių.
ATNAUJINTA
Alytus, tarp didžiųjų miestų pakilęs iš šeštosios į penktąją vietą, kaip vienas šalies lyderių minimas tokiose srityse, kaip transportas (2 vieta po Klaipėdos m., aplenkti Kauno ir Vilniaus m.), komunalinis ūkis (3 vieta po Vilniaus ir Klaipėdos m.). Dzūkijos sostinės savivalda tarp pavyzdinių penkių šalyje minima ir apibendrinant administracinius reikalus, pvz., mažesnį administracijos darbuotojų skaičių tūkstančiui gyventojų ir pan.
Prie gero „Komunalinio ūkio” vertinimo prisidėjo tai, kad šilumos tiekimas ir atliekų tvarkymas buvo patikėtas privačiam sektoriui, o centralizuotai tiekiamos šilumos kaina mažėjo“, – pastebėjo Lietuvos LRI analitikas Martynas Tininis.
Alytaus miesto savivaldybė „Sveikatos ir socialinės rūpybos”, „Švietimo”, „Investicijų ir plėtros”, „Mokesčių”, „Biudžeto” ir „Turto valdymo” srityse įvertinta prasčiau nei vidutiniškai. „Biudžeto” srities vertinimas Dzūkijos sostinėje yra prastesnis, nes biudžeto skola siekė 37,7 proc. pajamų, tai – daugiau nei vidutiniškai (25,5 proc.), tačiau teigiamai vertinta tai, kad skola per 2018 m. sumažėjo 13,6 proc.
Prastesnis nei vidutinis vertinimas Alytaus miestui skirtas „Turto valdymo” srityje, nes savivaldybė, palyginti su kitomis, turėjo daug nekilnojamojo turto. 2018 m. tūkstančiui gyventojų teko 5 tūkst. 687 kv. m pastatų ir patalpų ploto (vidutiniškai Lietuvoje – 3 tūkst. 512).
Kaip ir praeitais metais prie prastesnio „Mokesčių” srities vertinimo Alytuje prisidėjo vieni aukščiausių pagrindinio nekilnojamo turto, nenaudojamo nekilnojamo turto ir apleistos žemės mokesčių tarifai. Vidutinė verslo liudijimų kaina siekė 243 eurus ir buvo vos mažesnė už vidutinę (272 eurai). Palyginus aukšti mokesčiai galėjo būti vienas iš trukdžių pritraukiant investicijas. Vienam gyventojui 2017 m. teko 1 tūkst. 435 eurai materialinių investicijų – mažiausiai iš didžiųjų savivaldybių (šalies vidurkis siekė 2 tūkst. 810 eurų).
Tiesioginių užsienio investicijų vertė vienam Alytaus miesto gyventojui siekė tik 1 tūkst. 500 eurų, aplenkė tik Šiaulių m. (1 tūkst. 383 eurai). Vidutiniškai jų vienam gyventojui teko 5 tūkst. 722 eurai. Lietuvos LRI ekspertų manymu, vangus investavimas susijęs su ekonominiu aktyvumu.
„Vangus investavimas susijęs su vangesniu ekonominiu aktyvumu. Galimybė dirbti ir užsidirbti svarbi siekiant auginti miestą. Alytuje gyventojų mažėja", – problemas įvardijo Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė.
Tūkstančiui gyventojų teko 35,4 veikiantis ūkio subjektas, 2,9 išduoti statybos leidimai – mažiausiai tarp didžiųjų miestų. Verslo liudijimų skaičius, tenkantis tūkstančiui Alytaus miesto gyventojų (40,2), neviršijo vidutinio (41,8).
Alytaus m. savivaldybėje taip pat mažėja gyventojų. Vien 2018 m. Alytuje grynoji emigracija 1,7 proc. visų savivaldybės gyventojų – daugiausiai iš didžiųjų miestų. Palyginimui, didžiuosiuose miestuose šis rodiklis vidutiniškai siekė 0,5 proc. gyventojų
Druskininkų viešojo transporto paslaugos taip pat yra vienos iš geriausiai vertinamų tarp mažųjų savivaldybių, investicijos ir plėtra – pirmaujančiųjų šešetuke. Tiek materialinių, tiek tiesioginių užsienio investicijų kiekis per metus išaugo. 2017 m. vienam gyventojui teko 1 tūkst. 635 eurai materialinių investicijų (vidurkis – 1 tūkst. 423 eurai) ir 2 tūkst. 139 eurai tiesioginių užsienio investicijų (vidurkis – 1 tūkst. 251 euras). Ekspertų teigimu, aukštas investicijų lygis susijęs ir su geresniais ekonominio aktyvumo rodikliais. Tūkstančiui gyventojų teko 35,3 veikiantys ūkio subjektai (vidurkis – 23,7), 54,5 verslo liudijimai (vidurkis – 41), 6,5 išduoti statybos leidimai (vidurkis – 5,3).
Druskininkų savivaldybė taip pat minimos tarp dešimties mažųjų, kur geriausiai tvarkosi administracija, dar viena gerai įvertinta druskininkiečių veiklos sritis – „Komunalinis ūkis“. Gerai įvertinta tai, kad savivaldybė centralizuotam šilumos tiekimui, atliekų surinkimui ir keleivių pervežimui pasitelkė privatų sektorių, o daugiabučių administravimo ir centralizuoto vandens tiekimo įmonės dirbo pelningai. Privatus sektorius nesutrukdė turėti mažesnę nei vidutinę šilumos kainą. Šilumos kaina Druskininkuose siekė 6,29 ct/kWh (vidurkis – 6,75 ct/kWh). Vanduo taip pat kainavo pigiau – 1,27 euro/ kub. m (vidurkis – 2,2 euro/ kub. m).
Kaip ir praeitais metais „Švietimo“ srities balą Druskininkuose gerino aukščiausi Lietuvoje moksleivių rezultatai 2018 m. valstybiniuose brandos egzaminuose (49,9 balo, kai vidurkis siekė 45,7), gan efektyvus mokyklų infrastruktūros valdymas. 2018 m. vienam Druskininkų moksleiviui teko 14,5 kv. m mokyklų patalpų ploto (vidurkis – 17,6 kv. m), todėl ir švietimo infrastruktūros išlaikymas buvo pigesnis nei vidutiniškai.
Prasčiau nei vidutiniškai Druskininkų savivaldybėje atrodo „Mokesčiai“, „Biudžetas” ir „Turto valdymas“. „Mokesčių” srityje gerai vertinamas žemiausias vidutinis žemės mokesčio tarifas, siekęs 0,15 proc. (vidurkis – 0,98 proc.), bei pagrindinis nekilnojamo turto mokesčio tarifas – 0,6 proc. (vidurkis – 0,9 proc.).
Vidutinė verslo liudijimų kaina Druskininkuose sumažėjo nuo 367 iki 264 eurų, ji vis tiek liko viena aukščiausių (daugiau mokėjo tik Trakų r. gyventojai). Verslo liudijimų ir statybos leidimų mažėjo, o veikiančių ūkio subjektų skaičius augo nedaug – tik 0,4 proc. Nenaudojamo nekilnojamo turto ir žemės mokesčių tarifai taip pat buvo tarp aukščiausių (atitinkamai 3 ir 4 proc.).
Tarp geriausiai įvertintų Alytaus rajono savivaldybės sričių pateko „Turto valdymas” ir „Biudžetas”. Prasčiau nei vidutiniškai įvertintos „Komunalinių paslaugų“, „Sveikatos ir socialinės rūpybos”, „Mokesčių“ bei „Biudžeto” sritys.
Kitaip nei praeitais metais, „Transporto” sritis Alytaus rajone nebuvo įvertinta maksimaliu balu, nes 2018 m. 30 proc. kelių priežiūrai skirti viešieji pirkimai nebuvo skelbti. Tačiau teigiamai vertinta, kad keleivių vežimo paslaugą teikė privatus sektorius.
2018 m. visi gyventojų prašymai Alytaus r. buvo išnagrinėti laiku ir tai buvo padaryta, nors savivaldybės administracija buvo sąlyginai maža. Tūkstančiui gyventojų teko 6,1 užimtų pareigybių, kai vidutiniškai – 7,6.
Lietuvos LRI ekspertai daro išvadą, kad vesticijų pritraukimas į Alytaus rajoną stringa. 2017 m. tiesioginių užsienio investicijų vienam gyventojui teko mažiau nei vidutiniškai – 961 euras palyginti su 1 tūkst. 251 euro vidurkiu Lietuvoje, nuo vidurkio atsiliko ir atitinkamas materialinių investicijų rodiklis – 902 eurai (palyginti su 1 tūkst. 423 eurų vidurkiu). Palyginti 2017 m. su 2016 m., matyti, kad tiesioginių užsienio investicijų vertė sumažėjo 2,8 proc. nuo 25,8 iki 25,1 mln. eurų, o materialinių investicijų išaugo 2,1 proc. nuo 24,2 iki 24,7 mln. eurų.
Tvirtinama, kad su mažesniu ekonominiu aktyvumu susiję ir užimtumo rodikliai. Nedarbo lygis Alytaus r. siekė 10,6 proc. ir viršijo vidutinį (9,7 proc.). Ilgalaikiai bedarbiai sudarė net 36,6 proc. bedarbių (vidutiniškai šalyje – 28,6 proc.). Prie palyginti mažesnių investicinių ir prastesnių socialinių rodiklių iš dalies galėjo prisidėti ir mokestinė politika. „Su mažesniu ekonominiu aktyvumu susiję ir užimtumo rodikliai. Kai darbo žmonės neranda pusę metų, metus ir ilgiau problema itin skaudi, nes kuo ilgiau žmogus nedirba, tuo sunkiau jam grįžti į darbo rinką“, – teigia I. Genytė-Pikčienė.
Alytaus r. pagrindinis nekilnojamo turto mokesčio tarifas siekė 1 proc. ir buvo tarp aukščiausių, kai vidutiniškai Lietuvoje šis turtas apmokestintas 0,7 proc. Žemės mokesčių tarifas siekė 1,24 proc. – daugiau nei vidutiniškai (0,98 proc.). Nenaudojamo nekilnojamo turto bei apleistos žemės tarifai buvo maksimalūs ir siekė 3 ir 4 proc.
Lazdijų rajone maksimaliu balu įvertinta „Transporto“ sritis. Kaip ir praėjusiais metais, šiemet „Transporto“ sritis puikiai įvertinta dėl to, kad 2018 m. viešojo transporto sektoriuje buvo sudarytos sąlygos konkurencijai – visiems maršrutams skelbti viešieji konkursai, visus juos aptarnavo privatūs vežėjai.
Geriau nei vidutiniškai Lazdijų r. įvertintos „Turto valdymo“ ir „Administracijos“ sritys.„Administracijos” sritis pelnė geresnį už vidutinį įvertinimą, nes savivaldybės administracija beveik visus (99,8 proc.) gyventojų prašymų išnagrinėjo laiku. Tačiau administracija buvo palyginti didelė. Tūkstančiui gyventojui teko 9 darbuotojai, kai vidutiniškai – 7,6.
Visos kitos veiklos Lazdijų rajono savivaldybėje vertinamos prasčiau. „Biudžeto” srityje prasčiau vertinama, kad administracijos išlaikymui teko skirti 10,6 proc. išlaidų – daugiau nei skiriama vidutiniškai (8 proc.). Savivaldybės skola siekė 33,2 proc. (vidurkis – 25,8 proc.).
Socialiniai rodikliai Lazdijų r. prastesni – čia buvos aukščiausias nedarbo lygis (14,9 proc.) ir didžiausia ilgalaikių bedarbių dalis (52,9 proc.) Lietuvoje. Socialines pašalpas gavo 7,9 proc. gyventojų, palyginti su 3,8 proc. vidurkiu.
2017 m. Lazdijų r. savivaldybė turėjo pritraukusi tik 0,3 mln. tiesioginių užsienio investicijų, jų vienam gyventojui teko tik 13 eurų (kai vidutiniškai šalyje – 1 tūkst. 251 euras). Nors materialinių investicijų padaugėjo 17,1 proc., jų buvo mažai – 13,8 mln. eurų (vienam žmogui teko tik 706 eurai – dvigubai mažiau nei vidutiniškai).
Veikiančių ūkio subjektų, išduotų statybos ir verslo liudijimų tūkstančiui gyventojų Lazdijuose teko mažiau nei vidutiniškai tarp mažųjų savivaldybių.
Varėnos rajono savivaldybėje geriau nei vidutiniškai įvertintos „Komunalinių paslaugų“, „Mokesčių“ ir „Administracijos“ sritys. Visos kitos – prasčiau. „Komunalinės paslaugos” gavo aukštesnį įvertinimą, nes atliekų išvežimui buvo pasitelktas privatus tiekėjas. Daugiabučių administravimo ir centralizuoto šilumos tiekimo įmonės veikė pelningai.
Į prastesnę pusę Varėnos r. įvertinimą svėrė tai, kad vandens tiekimo įmonės veikla buvo nuostolinga.
„Transporto” sritis aukšto įvertinimo Varėna negavo, nes viešojo transporto maršrutams nebuvo skelbti vieši konkursai ir jų neaptarnavo privatus sektorius.
„Mokesčių“ srityje gerai įvertinta tai, kad 2018 m. verslo liudijimai Varėnoje kainavo pigiau nei vidutiniškai mažosiose savivaldybėse (39 eurus palyginti su 96 eurų vidurkiu).
Mokesčio tarifas už apleistą nekilnojamąjį turtą Varėnos r. išliko mažesnis nei vidutinis (1,5 proc. palyginti su 2,8 proc. šalyje).
„Švietimo” rodikliai Varėnos r. liko prastesni už vidutinius. Vienam mokiniui teko palyginti daug bendro mokyklų ploto – 19,8 kv. m, kai vidutiniškai – 17,6 kv. m. Didesnis plotas pareikalavo ir daugiau nei vidutiniškai savivaldybės lėšų šios švietimo infrastruktūros išlaikymui, o mokinių valstybinių brandos egzaminų rezultatai (43,8 balo) atsiliko nuo mažųjų savivaldybių vidurkio (45,7 balo).
Varėnos rajone trūko investicijų. Tiesioginių užsienio investicijų per 2017 m. su-mažėjo nuo 1,8 iki 1,5 mln. eurų, todėl vienam gyventojui teko tik 71 euras, palyginus su 1 tūkst. 251 euro vidurkiu Lietuvoje. Nors materialinių investicijų daugėjo 7,9 proc. nuo 15,8 iki 17,1 mln. eurų, jų vienam gyventojui teko tik 789 eurai, kai vidutiniškai mažosiose savivaldybėse – 1 tūkst. 423 eurai.
Veikiančių ūkio subjektų, išduotų verslo ir statybos liudijimų, tenkančių tūkstančiui gyventojų, Varėnos r. taip pat buvo mažiau nei vidutiniškai. Ekspertų spėjimu, žemas ekonominis aktyvumas prisidėjo ir prie palyginti aukštos grynosios emigracijos, siekusios 1,4 proc. nuo gyventojų skaičiaus, kai vidutinė siekė 0,5 proc.
„Šalies ekonomika – komandinis žaidimas, keleto lyderių neužtenka, o silpnąsias grandis būtina treniruoti. Savivaldybės turi stengtis išsiskirti, atrasti savo konkurencinius pranašumus, išnaudoti visas galimybes pritraukti investicijų, skatinti ekonominį aktyvumą ir palengvinti savo gyventojams galimybes dirbti ir užsidirbti. Kol bus savivaldybių, kur kas antras bedarbis darbo neranda ilgiau kaip metus, tiesioginių užsienio investicijų, tenkančių vienam gyventojui, rodikliai siekia vos po kelis eurus, negalėsime pasigirti sveika šalies ekonomika, o „gerovės valstybė“ taip ir liks burtažodis“, – indekso rezultatus apibendrino jį sudarę ekspertai.
Didžiųjų savivaldybių TOP-6:
1. Vilniaus m.
2. Klaipėdos m.
3. Šiaulių m.
4. Kauno m.
5. Alytaus m.
6. Panevėžio m.
Mažųjų savivaldybių TOP-4:
1. Klaipėdos r.
2. Kauno r.
3-4. Druskininkai, Mažeikių r.
20–22. Birštonas, Prienų r., Kalvarija
26-28. Alytaus r., Pasvalys, Šilalė
40-45. Lazdijų r., Varėnos r., Jurbarkas, Molėtai, Raseiniai, Visaginas