Seimas po pateikimo pritarė siūlymui centralizuoti priėmimą į visas valstybines ir savivaldybės mokyklas.
Tuo tarpu Alytaus mieste tai buvo mėginama daryti keletą metų tačiau nesėkmingai, o vietoje centralizuoto (bendro) priėmimo kelios mokyklos taiko „slapto“ priėmimo politiką, kaip mokinių tėvų pareiškimai iki mokslo metų pradžios buvo laikomi stalčiuose, o informacija apie tai nebuvo traukiama į oficialią mokinių apskaitą.
Kaip miesto tarybos posėdyje pripažino Alytaus miesto savivaldybės švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas, patvirtinęs, kad taio elgėsi 4-ių miesto švietimo įstaigų vadovai, į mokyklas mokinių priėmę ne tiek, kiek buvo numatyta ir miesto tarybos anksčiau patvirtinta, o tiek, kiek jie sumanė patys. V. Valūnas pridūrė, kad tokia mokyklų veikla toliau nebus toleruojama, o miesto taryba, nors ir pasipurčiusi post factum, klausimui dėl klasių komplektų ir mokinių skaičiaus pritarė.
Miesto tarybos nariui, buvusiam Vidzgirio mokyklos vadovui Valdui Račkauskui prakalbus apie baudas galimai nusižengusiems mokyklų vadovams, V. Valūnas patvirtino, kad algas tokiems direktoriams sumažinti įmanoma vadovaujantis įstatymais.
Ginti vadovų stojosi miesto tarybos narė, buvusi Piliakalnio mokyklos vadovė Laima Vincė Kirkliauskienė, taip pat buvęs miesto meras Česlovas Daugėla. Įdomu tai, kad panašūs klausimai Alytuje kasmet buvo sprendžiami prieš mokslo metus, o šįkart – baigiantis rugsėjui.
Kaip jau ne kartą rašė Alytausgidas.lt, viešo ir centralizuoto mokinių priėmimo sistemą Alytaus miesto savivaldybė yra nupirkusi už pakankamai apvalią sumą, tačiau ji neveikia.
Centralizuoto vaikų priėmimo į Alytaus miesto savivaldybės švietimo įstaigas informacinės sistemos įsigijimo (CVPMDIS) ir įdiegimo paslaugos pirkimo konkursą su pageidaujama didesne nei 45 tūkst. eurų suma laimėjo UAB „Labbis“.
Priėmimo į Alytaus miesto mokyklas ir darželius turėjo veikti nuo 2019 m. sausio 2-osios, pratęsus sutartį, pridavimas buvo nukeltas į vėliausią datą, šių metų balandžio pradžią, tačiau ir iš to gavosi „aprylis“, mat centralizuotas priėmimas nebuvo pradėtas nė rugsėjo 1-ąją. Tiesa, sistema buvo išbandoma, o specialistų iš miesto švietimo įstaigų – apmokomi.
Kaip baigsis ši kuriozinė situazija Alytuje turėtume sužinoti dar šiais metais. Savo ruožtu Seimas ketina įpareigoti savivaldybes užtikrinti visų lygių ugdymo paslaugų prieinamumą, įpareigojant savivaldybes turėti optimalų ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo programų teikėjų tinklą.
Valstybės kontrolės teigimu, trūksta tikslių duomenų, kiek iš tikrųjų vaikų gyvena savivaldybėse, nes dažnai tėvai būna emigravę, be to, pateikti prašymai dubliuojasi todėl suplanuoti, suskaičiuoti yra gana sudėtinga, tokią problemą yra išsprendusios kitos savivaldybės, kurios turi elektronines registracijos sistemas.
Alytaus miesto švietimiečiai informaciją apie tai, kiek vaikų lanko darželius, mokyklas, žadėjo pateikti rugsėjo 9 d., nors anksčiau tai atlikdavo per pirmas mokslo metų dienas, deja, to dar nebuvo padarę rugsėjui skaičiuojant paskutines dienas.
Seimo siūlomame įstatyme bus numatyta, kad savivaldybės užtikrintų optimalų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo tinklą. Taip pat, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. registracija į ikimokyklinio ugdymo įstaigas ir į priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo, būtų vykdoma per centralizuotą prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinę sistemą. Tam pritarė 68 seimūnai, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 11. Įstatymas turėtų būti patvirtintas lapkritį.