Prieš 70 metų rugsėjo 23 dieną Alytaus rajono Alovės seniūnijos Kalesninkų miške žuvo Lietuvos partizanai Kazimieras Pyplys-Mažytis ir Juozas Makarevičius-Žilvitis. Prie Dainavos apygardos buvusio štabo vietos degė trispalvės žvakutės, primindamos garbingą šių dviejų partizanų kovą.
Mūsų tautos istorija – tai kovų už laisvę istorija. Partizanų kovų krauju aplaistyti miškai – tai skaudi praeities dalis. Dešimtmetį trukusi partizanų kova Lietuvoje yra išskirtinis reiškinys. Partizanai jautė pareigą ginti savo Tėvynę nuo okupanto ir ištikimai šią ją atliko. Jie iškeitė savo darbus, jaukių namų šilumą į mirtino pavojaus miško gyvenimą – tapo partizanais. Dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės partizanai aukojo savo gyvybę.
„Lietuvos laisvė iškovota krauju. Kovojo vyrai, tarp jų greta ėjo ir moterys, buvo ir vaikų. Labai gražu, kad dabar Lietuva laisva. Todėl džiaukimės ja visi. Prašau jaunų kariškių, šaulių ir viso kito jaunimo – Jūsų rankose lieka Lietuva, jums ją reikia saugoti, kad ji nebūtų okupuota“, – kalbėjo Lietuvos partizanas Justinas Padegimas-Upelis.
„Ačiū, kad atėjote čia pagerbti žuvusių už Lietuvos laisvę. Už ją kovojo visi Lietuvos žmonės, tie, kuriems buvo brangi nepriklausomybė. Aš niekaip negaliu pamiršti tų žodžių, parašytų tremtinės straipsnyje – tai paskutinė dovana tau, Jonai Garmau, mes tave nunešėme prie upės, apkasėme sniegu, apdėjome šakomis ir lauk pavasario ledonešio, kad tave nuneštų į jūrą – tą dvylikametį berniuką tada pavertė liaudės priešu, išvežė prie upės mirčiai į nagus, tai auka už Lietuvos laisvę. Amžinos laisvės nebūna, yra tik amžina kova už ją. Saugokite ją toliau, kad ji nebūtų prarasta“, – kalbėjo Lietuvos partizanas Algirdas Jonas Rauličkis-Apuokas.
„Lietuva drąsių žmonių šalis. Lietuva – laisvų žmonių šalis. Šiandien esame istorinėje vietoje su istoriniais žmonėmis, kurie kažkada pradėjo kovą už Lietuvos nepriklausomybę, dėl šių žmonių mes galime laikyti vėliavą, giedoti himną, nebijodami, kad kažkas mus už tai pasmerks. Man, jaunam žmogui, sudėtinga įsivaizduoti – ne dieną, ne naktį, ne savaitę, ne mėnesį, o ištisus metus jauni vyrai praleido šiuose apkasuose. Man sudėtinga įsivaizduoti, kaip Kazimieras Pyplys-Mažytis, būdamas 2 metrų 18 cm ūgio, sugebėjo šiame apkase stovėti, o gal jis tik galėjo sėdėti? Man sunkiai įsivaizduojama, kiek jis turėjo drąsos, kai pasibaigė šoviniai ir jis pakėlė ranką prieš save, bet jis jos nepakėlė prieš save, o išsaugojo savo bendražygius, kad jų neišduotų. Šiandienos žmonės labai simboliškai perduoda jaunajai kartai Lietuvą, kurią jie iškovojo ir kurią mes turime saugoti. Ačiū jums. Ačiū, kad esame laisvi“, – minėjimo metu kalbėjo Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis.
Minėjime taip pat dalyvavo Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas, tarybos nariai Povilas Labukas ir Nijolė Makštutienė, Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas su komanda, Lietuvos šaulių sąjunga, Dainavos apygardos 1-oji rinktinė, mokyklų bendruomenės ir kt.
