Varėnos rajono savivaldybei atsisakius neįgaliojo šeimai suteikti bet kokią pagalbą išsaugojant vienintelį gyvenamąjį būstą, 90 proc. darbingumo netekęs gyventojas buvo priverstas su mažamečiu vaiku keliauti į gatvę.
Istorija nepaliko abejingos Seimo kontrolierės Mildos Vainiutės, kurią pasiekė gyventojo pagalbos prašymas padėti.
„Dabartinė mūsų situacija tokia, kad nesulaukus pagalbos bei savivaldybei visiškai atsisakius bet kuo padėti mano šeimai teko emigruoti ir apsigyventi Vokietijoje. Savivaldybės administracijos prašiau suteikti pagalbą išperkant mūsų butą arba padėti surasti kitą būstą Varėnoje, tačiau savivaldybei nesuteikus net nuomojamo būsto, buvau priverstas išeiti iš darbo ir išvykti iš Lietuvos“, – Seimo kontrolierei guodėsi gyventojas.
Paaiškėjus tyrimo aplinkybėms, Seimo kontrolierę sujaudino Varėnos rajono savivaldybės mero bei administracijos atšiaurumas savivaldoje gyvenantiems itin pažeidžiamiems gyventojams. Paaiškėjo, kad savivaldybė liko abejinga ir Neįgaliųjų reikalų departamento teiktiems pakartotiniems prašymams atsižvelgti į šią specifinę gyventojo situaciją, sveikatos būklę, mažamečio vaiko interesus bei padėti išspręsti buto išsaugojimo arba kito gyvenamosios vietos suteikimo klausimus.
Ištyrusi daugiau aplinkybių, Seimo kontrolierė atkreipė dėmesį į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus duomenis, kuriuose nurodoma, kad savivaldybė 2017 m. bei 2018 m. nepanaudojo dalies lėšų, skirtų socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams teikti (2017 m. –54,8 proc. 2018 m. – 38,6 proc.). Susirūpinus, kodėl likusios lėšos nebuvo panaudotos savivaldybės ir socialinio būsto plėtrai, savivaldybė Seimo kontrolierei atsakymo nepateikė.
Taip patskaitykite
Seimo kontrolierė viso vykusio tyrimo metu kėlė klausimą, kodėl savivaldybė neįgaliam gyventojui taip ir nesuteikė reikalingos pagalbos, priimant palankiausius jo ir vaiko interesams sprendimus dėl šeimos gyvenamojo būsto bei dėl neišvykimo iš Lietuvos. Tyrimo metu taip ir nebuvo tinkamai atsakyta, kodėl nebuvo įgyvendintos savivaldybės gyventojų aprūpinimo gyvenamuoju būstu be eilės įstatymo nuostatos bei kodėl buvo nepagrįstai neigiama galimybė išnuomoti gyventojui socialinį būstą.
„Šeimos, kuriose yra neįgaliųjų asmenų bei gyvenančios kaimo vietovėse patiria didesnę skurdo riziką, o viena svarbiausių emigracijos priežasčių yra socialinio nesaugumo jausmas. Ypatingai svarbu plėsti būsto pasirinkimo galimybes šeimoms, auginančioms vaikus, stiprinti Lietuvos gyventojų susietumą su šalimi, taip pat – socialinį gyventojų saugumą ir jų psichologinę gerovę, mažinant pajamų ir kitą socialinę nelygybę“, – pažymi Seimo kontrolierė M. Vainiutė.