Pakėlusi alkoholio akcizą 10 proc. Lietuva rizikuoja prarasti iki 54 mln. eurų, o biudžetas netektų 18-31 mln. eurų per metus. Pasak Vilniaus universiteto ekonomikos fakulteto docentės daktarės Vitos Karpuškienės, lyginant Estijos ir Lietuvos situaciją, padidinus akcizą 10 proc., kainų skirtumas tarp Lietuvos ir Lenkijos išaugs dar apie 30 proc. ir pasieks tą santykinį lygį, kai estų motyvacija vykti apsipirkti į Latviją smarkiai išaugo.
Verslo atstovų teigimu, akcizų ir bet kokių kitų mokesčių didinimas negali būti begaliniu biudžeto pajamų šaltiniu, mat judėjimo laisvė ir ribotos gyventojų pajamos sąlygoja juos apsipirkti kitoje valstybėje, o taip elgiasi ne tik lietuviai, bet ir Estijos, Suomijos, Danijos, Švedijos gyventojai.
Šiuo metu prie Kalvarijų-Budzisko pasienio posto atidarinėjama specializuota alkoholio parduotuvė. Kaip pastebėjo Alytausgidas.lt skaitytojai, „Vynoteka“ su ženkliai mažesnėmis kainomis labai sėkmingai atidaryta ir veikia vos už Lietuvos sienos, Holny Mejera kaime prie kelio į Augustavą, Suvalkus. Anksčiau. Taupydami pinigėlius kelionei, lietuviai važiuodavo iki Seinų, dabar „Vynoteka“ – dar arčiau Lietuvos, o alkoholio parduotuvė muitinėje, juokaijama, veiks tarsi Lazdijų „priemiestyje“.
Pastebima, kad žmonės automobiliu važiuoja į Lenkiją ar Latviją, kur prisikrauna bagažinę alaus, kad turėtų ką vartoti kelis savaitgalius į priekį. Pavyzdžiui, minėtoje „Vynotekoje“ itin geromis kainomis parduodama „Krekenavos“ mėsos produkcija.
Kai kurių važiuojama alkoholio, o perkama ir daug kas prie jo, o tada … vyksta reiškinys, kai lietuviai šluoja Lenkijos parduotuves.
Jau 2015 m. skirtumas tarp Latvijos ir Estijos akcizų buvo 550 eurų už 100 litrų gryno alkoholio, kas sudarė 65 proc. vidutinio darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius), ir tai dar nebuvo kritinis skirtumas Estijos gyventojams, kuris motyvuotų specialiai vykti apsipirkti Latvijoje. 2016 m. šis skirtumas padidėjo iki 772 eurų ir pasiekė 86 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Estas, už vidutinį darbo užmokestį Estijoje galėjęs įsigyti tik 57 litrus stipraus alkoholio, Latvijoje galėjo įsigyti net 92 litrus tokių gėrimų. Atsiradęs skirtumas tapo kritiniu ir smarkiai darė įtaką Estijos gyventojų pirkimo įpročiams – jie ėmė apsipirkinėti Latvijoje.
Remiantis Lenkijos centrinės statistikos tarnybos duomenimis, Lietuvos gyventojai apsipirkimams kaimyninėje šalyje paskutinį 2017 m. ketvirtį skyrė apie 100 mln. eurų, o per visus praėjusius metus išleista suma yra artima 400 mln. eurų.
Padidinus stipriųjų gėrimų akcizą 10 proc., manoma, kad Lietuvos gyventojai 2019-2020 m. elgsis panašiai kaip Estijos gyventojai 2016-2017 m., kai jie patraukė apsipirkti į kaimyninę valstybę, o stipriųjų gėrimų kaina gali virsti itin svarbiu motyvu apsipirkti Lenkijoje dar dažniau, arba apsipirkti ten tiems, kurie iki šiol pirkinių į Lenkiją nevykdavo. Spėjama, kad vien per stipriųjų gėrimų kainos didinimą Lietuvos ekonomika rizikuoja prarasti dešimtis milijonų eurų, ateityje vis didinant akcizus, rizikuojama susidurti su dar didesniais praradimais.
Šiuo metu etilo alkoholiui yra taikomas 1 tūkst. 665,04 euro už produkto hektolitrą akcizų tarifas. Lietuvos politikai planuoja nuo kitų metų kovo 1 d. padidinti 10 proc., iki 1 tūkst. 832 eurų, akcizų tarifą etilo alkoholiui. Akcizų įstatymo pataisos sulaukė pritarimo Seime – už balsavo 52 Seimo nariai, prieš – 7, 8 susilaikė. Skaičiuojama, kad, padidinus akcizų tarifą etilo alkoholiui, 0,5 litro stipraus alkoholinio gėrimo vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,39 euro.
Akcizų tarifai etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams buvo didinami kasmet ketverius metus iš eilės 2014-2017 m. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, per ketverius metus vyno ir kitų fermentuotų gėrimų rinka susitraukė apie 30 proc., tarpinių produktų – 68 proc., alaus – 17 proc., etilo alkoholio – tik 4 proc.
Susijęstraipsniai
