Toli toli Rytuose, daug ryčiau už Persiją, Mongoliją ar net labiausiai į Rytus nutolusią Rusijos Kamčiatką, jau kelis tūkstantmečius gyvuoja išskirtinė ir galinga tauta bei ištisa civilizacija – Japonija. Šioje teritorijoje, kone tris kartus mažesnėje nei Bolivija, gyvena dešimt kartų daugiau žmonių nei toje P.Amerikos valstybėje.
Apie 127 milijonus japonų kas rytą keliasi, dirba, mokosi ir paverčia šią salą viena iš ekonomiškai stipriausių valstybių pasaulyje. Nuo susiskaldžiusios samurajų valdomos žemės ar didžiulės, visam pasauliui siaubą variusios imperijos iki dabartinės, kone pačios technologiškai pažangiausios valstybės, Japonija nuėjo ilgą ir spalvingą kelią. Izoliacija nuo likusio pasaulio bei didelė motyvacija išradingumui pavertė tekančios saulės šalį unikalia visos Žemės kontekste. Susipažinkite artimiau – penkios neįtikėtinos įdomybės iš Japonijos.
Metro ir traukinių „įstumdytojai“
Ar norėtumėte gauti pinigus už kitų žmonių stumdymą? Jeigu atsakėte taip, jums pats laikas kraustytis į Japoniją.
Tokijuje metro bei traukiniai beveik niekada nevėluoja ir yra vertinami kaip kone patys punktualiausi visame pasaulyje. Taip yra ne tik dėl to, kad japonai tokie pat tvarkingi ir atsakingi kaip netoli mūsų esantys vokiečiai, tačiau ir dėl jų mokėjimo „pasispausti“. Štai, jeigu Berlyne ryte į darbus ar mokslus vyksta 4-5 milijonai žmonių ir tenka pakentėti šiokį tokį susigrūdimą viešajame transporte, tai Tokijuje tokių „darbingų“ yra 5-6 kartus daugiau, apie 30 milijonų. Na, o kadangi mažoje saloje nėra neribotų galimybių tiesti bėgius ant bėgių, traukiniai piko metu be jokių išimčių būna pergrūsti. Prieš porą dešimtmečių valdžia pastebėjo, jog daugelis, besinaudojančių viešuoju transportu, vėluoja į darbus, o ir patys traukiniai ėmė nespėti atvykti laiku, dėl per didelio žmonių kiekio, neužsidarydavo vagonų durys ir transportas paprasčiausiai nepajudėdavo. Japonai, būdami labai technologiški, sugalvojo be galo praktišką sprendimą – atsirado profesionalūs stumdytojai, kurie per jėgą sugrūda jus į vagoną ir keleiviai, it sardinės, patraukia link kitos stotelės.
Kaip manote, ar Vilniuje piko metu kokį pilietį į autobusą ar troleibusą stumiantis darbuotojas būtų tinkamai įvertintas?
„Magiški“ tualetai
Lietuvoje arba Rytų Europoje neretai dar galima rasti visiškai nehigieniškų ir prastų viešųjų tualetų. Išvietė bei kiti negražūs žodžiai turbūt dėl to ir prilipo, kadangi ten visiškai nėra komforto bei higienos. Japonai nešvaros ir ligų labai bijo, kadangi mažoje saloje tarp tiek daug, taip tankiai gyvenančių žmonių viskas plistų labai greitai. Viso ypatingai griežto požiūrio į higieną rezultatas – keisti ir labai funkcionalūs tualetai.
Ką Lietuvoje ar Vakarų Europoje galime rasti tik neįgaliųjų tualetuose arba vienetinėse vietose, Japonijoje yra gana dažnas reiškinys. Unitazų, kurie patys pasidengia plėvele arba popieriumi, savaime nusiplauna, arba tokių, kurie gali apiplauti ir jus – galima rasti kone visur. Higiena bei švara Japonijoje – rimtas reikalas, tad ne vienas europietis ar amerikietis patyrė šoką, kada po atliktų reikalų amą atimdavo tiesiai į jautriąją vietą nukreipta stipri vandens srovė. Tai Japonijoje skaitoma higienos standartu. Čia yra ir nuotoliniu būdu valdomų unitazų, ir unitazų su 30-40 apiplovimo funkcijų, LCD ekranais ar kitomis pažangiomis funkcijomis.
Įdomus faktas – apie 80 procentų Japonijos namų turi įrengtą bidė, tad intymioji higiena čia yra aukščiausios svarbos reikalas.
Ypatinga pagarba vizitinėms kortelėms
Norite įžeisti japoną arba japonę? Paimkite iš jų vizitinę kortelę ir iškart įsidėkite ją į kišenę arba piniginę. Tai – didelės nepagarbos ir etiketo stokos ženklas, kurį japonai priima kaip įžeidimą. Vizitinės įteikimas čia yra labai svarbi procedūra, padedanti palikti gerą pirmą įspūdį. Kaip teisingai apsikeisti vizitinėmis kortelėmis?
- Pirmieji apsikeičia vadovai
- Apsikeitimas daromas bei vizitinė kortelė įteikiama ir paimama TIK su abiem rankomis
- Vizitinė kortelė privalo būti pakreipta tinkama puse, kad gavėjui nereikėtų jos vartyti
- Vizitinė kortelė ilgai apžiūrinėjama, tyrinėjama, gerai ir klausimą vieną-kitą užduoti, pasiteirauti apie tai, kas pasirodė įdomu
- Duodant vizitinę kortelę, į akis nežiūrima, kadangi tai irgi yra nepagarbos ženklas.
- Paėmus vizitinę kortelę, priimtina pasakyti ją davusio asmens vardą ir padėkoti.
Mažų dalykų kultūra
Japonai puikiai moka išnaudoti ribotas erdves. Čia klesti siauri namai, viešbučiai-kapsulės, pusantros juostos pločio gatvės, vieno kambario būstai ir visa kita, kas yra maža. Dauguma smulkių arba labai kompaktiškų išradimų gimė būtent čia, Japonijoje. Štai keletas pavyzdžių, kurie įrodo tekančios saulės šalies gyventojų apsėdimą miniatiūriniais dalykėliais.
- Bonsai medeliai – ištisa medelių auginimo kultūra gimė būtent Japonijoje. Specialios technologijos, laistymas bei priežiūros procedūros atliekamos taip, kad medelis nežūtų, bet ir daugiau neaugtų. Tai yra be galo įdomi veikla, o pasižiūrėjus į gerai išaugintą Bonsai medelį iš arti, galima pagalvoti, kad tai tikrų tikriausio medžio miniatiūrinė versija.
- Elektronika bei magnetofonai – japonai išrado tranzistorių, leidžiantį jiems gerokai sutaupyti vietos elektronikos įrenginiuose. Pamenate tuos juokingus vaizdelius iš devintojo dešimtmečio, kada jauni vaikinai arba merginos nešdavosi didžiulį stereo grotuvą sau ant peties? Japonai išrado geresnį būdą – kiekvienam žmogui klausyti savo muzikos iš kišenės arba kuprinės. Mažieji kasetiniai ir CD grotuvai gimė būtent Tokijuje.
- Viešbučiai-kapsulės – apsistoję tokiame viešbutyje būsite apgyvendinti ne liukse arba „penthouse“ tipo apartamentuose, o mažiau nei kelių kvadratinių metrų dydžio kapsulėje. Turėsite, kur prigulti, susikūprinus prisėsti, ir – viskas. Patogumų čia tik tiek, kiek yra būtina.
- Mažos alkoholio pakuotės – dauguma japoniško alaus gamintojų parduoda savo produkciją 135 ml tarose. Tokią „skarbonkę“ ištuštinti galima ir vienu gurkšniu.
- Maži būstai. Kaip manote, kiek kvadratinių metrų ploto turėtų būti dviejų kambarių bute? Galbūt skaičius 46 atrodo tinkamas? Na, o jeigu pasakytume, kad Japonijoje ir trijų aukštų namas gali būti maždaug tokio pat dydžio? Neįtikėtina, ar ne?
Geišos
Geiša išsiskiria savo išvaizda, kostiumais bei makiažu. Tačiau pas mus sklaido klaidinga nuomonė apie tai, ką geiša veikia. Iš tiesų tradicija Japonijoje yra tokia, kad geiša kuria pramogas per tradicinio meno, šokio bei dainavimo pasirodymus. Tačiau daug kas geišas maišo su prostitutėmis ar imperatoriaus sugulovėmis. Geišoms ilgą laiką net buvo uždrausta pardavinėti sekso paslaugas, kadangi tai buvo kitos kastos, pavadinimu oiran, duona. Tačiau dideli pinigai bei galimybės sugulti su imperatoriumi kai kurias geišas visgi pastūmėjo tapti vyrų sugulovėmis. Nors dabar geišos seksualinis gyvenimas yra visiškai asmeninis jos reikalas, senovėje šios moterys garsėjo didžiuliu atsidavimu kūniškų malonumų teikimo tobulinimui.
Slapčia save parduodančios geišos treniruodavo savo kūną ir labai daug dėmesio skirdavo intymiosioms kūno dalims. Naudodamos nefritinius, ant siūlo pamautus kamuoliukus, kurių dabartinis atitikmuo būtų vaginaliniai kamuoliukai, jos stengdavosi treniruoti makšties raumenis. Jos naudodavo tai, ką dabar vadina Ben Wa kamuolėliais arba orgazmo kamuolėliais, kad būtų geras makšties audinių elastingumas. Taip pat geišos tikėjo ir jų nauda dvasiai bei sielai. Pagal tradicijas imperatoriaus užsakymu gamintus gryno nefrito arba kito prabangaus akmens kamuoliukus gaudavo tik pačios geriausios ir seksualiausios moterys.