Maisto gaminimas ant laužo, žarijų – viena dažniausių pramogų vasarą. Lietuvoje atliktas tyrimas patvirtino, 6 iš 10 lietuvių kad maistą virš žarijų gamina bent dukart per mėnesį. Tyrimų duomenimis, pavasarį ir vasarą du kartus per mėnesį ar dažniau gamina 63% apklaustųjų, kurių 22% kepsninę išsitraukia bent kartą per savaitę ar dar dažniau, o kas porą savaičių tai darančių – 41%.
Lietuviai kepsninę sieja su mėsos patiekalais – ant ugnies juos ruošia 98% tyrime dalyvavusiųjų. Antros pagal populiarumą – daržovės (36%), toliau – žuvis ir jūros gėrybės (23%).
Nors šašlykai vis dar išlieka populiariausiu patiekalu grilio sezono metu, lietuviais vis dažniau renkasi ir kitus mėsos produktus – vištienos sparnelius ar šlauneles, įvairias kepti skirtos dešrelės, kepsnius, žuvį.
Populiarėja ir mėsainių bei dešrainių ruošimas kepsninėje. Tyrimas parodė, kad mėsainius ir dešrainius kepsninėje dažniau gamina 18-29 m. amžiaus didžiųjų šalies miestų gyventojai.
Vaistininkų teigimu, kartais pasimėgauti kepsniais, pvz., ant grotelių nėra blogai, tačiau svarbu žinoti, kaip tinkamai maistą paruošti ir kepti, kad nesusidarytų kenksmingos toksinės medžiagos.
Kepant maistą ant atviros ugnies, skiriantis mėsos sultims ar riebalams, kyla dūmai, prasiskverbiantys į mėsą. Taip susiformuoja policikliniai aromatiniai angliavandeniliai. Dėl kenksmingumo sveikatai, šie cheminiai junginiai maiste yra ribojami.
Kepimui populiariausia išlieka raudona mėsa. Jos kepimas ant žarijų – tam tikras kulinarinis menas. Nes tik tinkamai iškepta mėsa bus ne tik skanesnė, bet ir sveikesnė. Nors ir mėgstamas, tačiau kepsninėje ar ant žarijų kepamas maistas neturėtų būti dažnas. Pavojingiausia – perkepta mėsa. Skylant mėsos paviršiuje esančiam kreatinui formuojasi aminai, dėl jų storojoje žarnoje ir kepenyse formuojasi kancerogenai. Kenkia ne tik perkepta mėsa, taip pat ir degėsiai ant mėsos. Apdegusioje mėsoje taip pat susidaro kenksmingi cheminiai jungiai. Rinkimės liesesnę mėsą, jeigu ant mėsos matome riebalų, prieš kepdami juos nupjaustykime.
Maistą patariama kepti kuo žemesnėje temperatūroje, taip pat vengti maisto perkepimo ir apdegimo. Jeigu neišeina kitaip tenka kepti ant atviros ugnies – maistą siūloma įvynioti į foliją. Mėsą ruoškime kartu su daržovėmis, vaisiais, kruopomis, sojos baltymu, nes šie produktai turi antioksidantų.
Žmogui, kuris nesiskundžia virškinimo sutrikimais, ant žarijų ar grotelių keptas maistas didesnės įtakos savijautai neturėtų padaryti. Nemalonius pojūčius pajusime, jeigu persivalgysime, gali laikinai sutrikti virškinimas, atsirasti skausmas, sunkumo jausmas pilve, pykinimas.
Atsargiau taip paruoštą maistą turėtų valgyti žmonės, kuriuos vargina lėtiniai virškinimo sistemos sutrikimai, skrandžio, žarnyno, kepenų ar kasos ligos. Per ilgai kepta ar apdegusi mėsa, žuvis gali sutrikdyti sveikatą, paskatinti lėtinių ligų paūmėjimą. Rekomenduojama ant žarijų ar grotelių kepto maisto neduoti vaikams iki 12 m. Jų virškinimo sistema dar tik formuojasi, todėl yra ypač jautri ir pažeidžiama.
Jei po kepsnių jaučiate sunkumą, sutrinka virškinimas, išgerkite jonažolių, pipirmėčių ar rugiagėlių arbatos, kurios padeda pagerinti virškinimą. Kitą dieną valgykime lengvesnį maistą, rinkimės daugiau daržovių. Jeigu, pavalgę sunkiau virškinamo maisto, dažnai susiduriame su virškinimo problemomis, turėkime virškinimą gerinančių vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra natūralios kilmės virškinimo fermentų.
Vienas mėgstamiausių grilinimo produktų – karštai rūkytos dešrelės, kurios vis dar dažnai kepamos ant laužo ar grotelių. Karštai rūkytos dešrelės yra skirtos virti, o mes dažnai jas kepame ant grotelių. Jose yra nitritinės druskos, kuri, kepinama aukštoje temperatūroje, virsta kancerogeninėmis medžiagomis – nitrozaminais, galinčiais sukelti virškinamojo trakto susirgimus. Kuo aukštesnė temperatūra, tuo daugiau šių medžiagų susidaro. Jeigu nenorime atsisakyti dešrelių, rinkimės specialiai griliui skirtas kepamąsias dešreles.
