Odontologo darbas – fiziškai sunkus, reikalaujantis ne tik ištvermės, bet ir daugybės žinių bei gebėjimo jas pritaikyti. Dažnai odontologų darbo diena trunka ne 8 val., kaip įprasta, bet 10 ir daugau valandų, o darbinių problemų taip ir nepavyksta palikti už kabineto durų.
Alytuje įsikūrusios odontologijos klinikos „Albadenta gydytojos įsitikinusios: kruopštų ir atsakingą darbą, kuriame nestinga kasdienių iššūkių, turi vainikuoti turiningas ir įdomus laisvalaikis, o pasyvaus sėdėjimo ant sofutės žiūrint televizorių jos tikrai nepavadintų svajonių poilsiu.
Susižavėjo naujove Lietuvoje – vandenlenčių sportu
Gydytoja Sandra Marcinkienė, besispecializuojanti dantų protezavimo (laminatės, užklotai, vainikėliai ir kt.) bei estetinio plombavimo srityse, pasakoja, kad vandenlenčių sportu ėmė domėtis kiek daugiau nei prieš metus. Ekstremalus vandenlenčių sportas kiek primena banglenčių ir vandens slidžių sportą ir kone pusšimtį metų buvo siejamas su kateriais: ant banglentės, vėliau – ant kur kas tobulesnės vandenlentės stovintį sportininką traukdavo kateris. Šiandien viskas – daug paprasčiau: katerius pakeitė modernios kabelių sistemos, tad sumažėjo pramogos kaštai ir ji tapo kur kas prieinamesnė visuomenei, o vienas labiausiai žavinčių vandenlenčių sporto momentų – galimybė ore atlikti įvairius triukus.
S. Marcinkienę žavi ir galimybė atsipalaiduoti po darbo, buvimas gamtoje su šeima: „Labai smagu, kad galime apsilankyti įvairiuose Lietuvos ir užsienio vandenlenčių parkuose, palyginti juos, o tuo pačiu ir pakeliauti, atrasti naujus miestus ir galybę įdomybių juose. Lietuvoje vandenlenčių parkai atidaryti ir sezonas tęsiasi nuo balandžio iki lapkričio. Kai dėl nepalankių orų tenka apleisti savo mėgstamiausią sporto šaką, žiemą turime atsarginį, tačiau ne mažiau žavintį pomėgį – slidinėjame“, – pasakoja medikė.
Neabejojo, kad pomėgis – ne vienadienis
Anot gydytojos, su šeima nieko nelaukę jie įsigijo visą reikalingą įrangą: nuojauta pakuždėjo, kad šie reikmenys nenuguls atokiausiuose sandėliuko ar garažo kampuose dulkėms rinkti. S. Marcinkienė pasakoja, kad vandenlentės – nepakeičiama pramoga ir mažiesiems: šiemet, kai orai lepina šiluma dar net neprasidėjus vasarai, sezonas įsibėgėjo gerokai anksčiau.
Šiuo metu Lietuvoje veikia jau daugiau nei 30 vandenlenčių parkų. Daugelis jų įsikūrę didmiesčių prieigose, greta populiariausių kurortų, tačiau parkų galima rasti ir mažesniuose miestuose, pavyzdžiui, Kupiškyje, Mažeikiuose ar Kazlų Rūdoje. S. Marcinkienė bene dažniausiai užsukanti į greta namų Kulautuvoje, Kauno rajone įsikūrusį vandenlenčių parką.
Beje, kaip rodo statistika, Lietuvoje vienam gyventojui, lyginant su ES vidurkiu, tenka bene daugiausia vandenlenčių parkų.
Pasirinko tradicinę ir bene prieinamiausią sporto šaką – bėgimą
Gydytoja Aistė Mažulaitytė, besispecializuojanti terapinio dantų gydymo srityje, pasirinko kiek tradiciškesnę sporto šaką – bėgimą. Mergina varžybose nedalyvauja ir bėgioja savo malonumui, tačiau mielai prisijungia prie įvairių labdaros bėgimų, socialinių akcijų. Pastaruoju metu A. Mažulaitytė intensyviai ruošiasi renginiui „We Run Vilnius“, kuriame planuoja įveikti 10 km distanciją.
Jaunosios gydytojos nuomone, pasirinkus bėgimą, svarbu nepersistengti ir realiai įvertinti savo galimybes: „Bėgioti pradėjau prieš 4-erius metus. Pirmųjų treniruočių metu nubėgdavau apie 1,5 km, dabar stengiuosi nubėgti ne mažiau kaip 5–6 km, o sportinius batelius apsiauti ne rečiau kaip 3 kartus per savaitę. Labai svarbu krūvį didinti palaipsniui, pabėgiojus atlikti tempimo pratimus: tai padeda išvengti traumų. Svarbu bėgioti reguliariai, ypač ruošiantis dalyvauti renginiuose. Beje, turiu ir alternatyvų bėgimui – važinėjuosi dviračiu“, – mintimis dalijasi pašnekovė.
Vadovaujasi Rolando Kazlo filosofija
A. Mažulaitytė vardija bėgimo privalumus: jam nereikia didelio pasiruošimo – sportinius batelius galima apsiauti kad ir iškart po darbo. Bėgimas – lyg savotiška meditacija, padedanti praskaidrinti mintis, palaikyti tonusą. Tiesa, bene sunkiausia – po sunkios dienos, kai, atrodo, niekam nebelieka jėgų, prisiversti išbėgti į trasą. Bet pabėgus kelis šimtus metrų jėgos sugrįžta.
„Didžiąją dalį dienos tenka sėdėti, padėtis – ne visada ergonomiška, nes tenka ir pasilenkti, ir daugiau pakrypti į vieną ar kitą pusę, tad jaučiu įtampą nugaros srityje, kartais – net ir skausmą. Tad po darbo norisi kuo daugiau pastovėti, pajudėti: būtent bėgimas man padeda palaikyti fizinę formą“, – teigia pašnekovė.
A. Mažulaitytė cituoja ir garsų aktorių, bėgimo entuziastą Rolandą Kazlą, kuris po vieno renginio sakė: „Man bėgimas suteikia įkvėpimą per iškvėpimus. Bėgant iškvepi labai daug oro, bet paskui ateina labai didelis įkvėpimas.“
Abi kalbintos gydytojos odontologės sutinka, kad turiningas laisvalaikis tikrai įkvepia, padeda atitrūkti nuo darbinės aplinkos, nes kai pacientų daug, jų problemas gydytojos dažnai „parsineša“ ir į namus. Aktyvus laisvalaikis padeda lengviau susidoroti su darbe kylančiais sunkumais, geriau spręsti pacientų problemas, lanksčiau, bet ne mažiau profesionaliai vertinti situacijas, o ir į kitos dienos darbus kibti kur kas entuziastingiau.
Susijęstraipsniai
