„Šiuo metu savivaldybės gali skolintis tik tiek, kiek numato grąžinti einamais metais. Šios nuostatos taikymas sukuria absurdišką situaciją – kuo mažiau skolų turi savivaldybė, tuo mažiau gali skolintis. Todėl ypač nepalankioje padėtyje atsidūrė daugelis mažųjų ir mažai įsiskolinusių savivaldybių. Jeigu ir toliau galios minėta nuostata, ji labai stabdys regionų plėtrą“, – teigė Lietuvos savivaldybių viceprezidentas, Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas.
Merų susitikimo su premjeru Sauliumi Skverneliu metu aptartas įstatymiškai smarkiai apribotas savivaldybių skolinimasis. Savivaldybės siekia, kad Vyriausybė ir Seimas nustatytų joms didesnius skolinimosi limitus.
Pasak savivaldos atstovų, būtina padidinti savivaldybių skolinimosi galimybes ir ruošiantis mažesniam finansavimui iš Europos Sąjungos fondų 2021–2027 m. finansinės perspektyvos metu. Savivaldybės turės finansuoti jau ne 15, bet 45 proc. projekto vertės.
Šiuo metu savivaldybėms leista papildomai skolintis (virš sumos, kurią savivaldybė numato grąžinti tais metais) iki 5 proc. nuo savarankiško biudžeto pajamų, tačiau tai yra tik laikinas problemos sprendimas. Kadangi nustatytas savivaldybių grynojo skolinimosi per 4 metus balanso reikalavimas, tai reiškia, jog savivaldybei pasiskolinus papildomas sumas pirmais ir antrais metais, sekančiais metais savivaldybės skolinimosi galimybės dar labiau sumažės, nes privalės grąžinti didesnes sumas, nei skolinasi. Taigi, savivaldybių situacija skolinimosi srityje ateityje tik dar pablogės.
Siekiant išspręsti savivaldybių skolinimosi problemą iš esmės, reikalinga atsisakyti nuostatos, kad savivaldybių biudžetai turi būti struktūriškai subalansuoti arba pertekliniai, kaip numatyta Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme.
Savivaldybių merai pateikė siūlymą keisti Metodikos įstatymą ir numatyti, kad 80 procentų GPM netekčių naštos tektų valstybės biudžetui, o 20 proc. – savivaldybių biudžetams. Anksčiau buvo kompensuojama 100 procentų savivaldybių biudžetams dėl centrinės valdžios sprendimų įtakos prognozuojamų GPM įplaukų mažėjimo.
Kitas savivaldos išsakyta problema – aplinkosauga. Atliekų tvarkymo įstatymas – vienas dažniausiai keičiamų teisės aktų. Šiuo metu derinamame įstatymo projekte vėl siūloma nauja kainodara, įvedant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisiją, nors tik prieš 1,5 metų buvo įvesta Dvinarė rinkliava. Nemažai problemų vis dar savivaldybės turi ir dėl pakuočių atliekų tvarkymo sistemos. Iki šiol susiduriama su gamintojų-importuotojų organizacijų nemokumu ir skolomis už 2018 metus. Pasak merų, būtina skubiai pakeisti Organizacijų licencijavimo tvarką arba iš esmės keisti pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, pereinat prie vienos valstybinės Organizacijos.
Susijęstraipsniai
