UAB
Y klausia, kokį pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) tarifą
taikyti Rinkimų komisijos užsakymu išleistam informaciniam laikraščiui,
kuriame informuojami rinkėjai apie rinkimų balsavimo datą, eigą,
išankstinio balsavimo variantus, bei pristatomi kandidatai į Seimą
kartu su jų programomis?
Lietuvos
Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr.
35-1271; 2004, Nr.17-505; toliau – PVM įstatymas) 19 straipsnio 3
dalyje nustatyta, kokioms tiekiamoms prekėms ir/ar teikiamoms paslaugoms
yra taikomas lengvatinis 5 proc. PVM tarifas. Lengvatinio 5 proc. PVM
tarifo taikymas knygoms, laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams
leidiniams yra paaiškintas PVM įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 2 punkto
komentare, kuris buvo papildytas pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos
prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie
FM) 2008-04-29 rašto Nr. (18.2-31-2)-R-4085 nuostatas.
Pagal
PVM įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 2 punktą, lengvatinis 5 procentų
PVM tarifas gali būti taikomas laikraščiams (dienraščiams, savaitraščiams,
sienlaikraščiams), įskaitant ir tokius, kurie skelbia informaciją
apie rinkimus, jų eigą, kandidatus, jų programas ir pan., išskyrus
erotinio ir smurtinio pobūdžio leidinius, kuriuos tokiais pripažino
teisės aktų įgaliota institucija, bei spausdintą produkciją, kurioje
mokama reklama sudaro daugiau kaip 4/5 viso leidinio ploto.
Paklausime
nurodytu atveju, kai Rinkimų komisijos užsakymu (telefonu patikslinus
informaciją bendrovė nurodė, kad apmokėjo už šį leidinį ir jį
atsiėmė Rinkimų komisija) bendrovė išleidžia informacinio pobūdžio
laikraštį, kuriame yra informuojama apie balsavimo datą, eigą, išankstinio
balsavimo variantus, jame pristatomi visi kandidatai į Lietuvos Respublikos
Seimą, tai, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas nuostatas, tokio
laikraščio išleidimui turėtų būti taikomas 5 proc. PVM tarifas
UAB
X klausia, ar sumas, sumokėtas skolų prevencijos ir išieškojimo
įmonei, už abejotinų skolų išieškojimą galima priskirti leidžiamiems
atskaitymams?
Pagal
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992;
toliau – PMĮ) 17 straipsnio 1 dalį, leidžiami atskaitymai yra visos
faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos
vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti. Kai bendrovė
norėdama atgauti skolas kreipiasi į skolų išieškojimo įmonę,
tai išlaidos, patirtos siekiant atgauti skolą, gali būti priskiriamos
leidžiamiems atskaitymams.
Gyventoja A prašo paaiškinti, ar
gali iš savo apmokestinamųjų pajamų atimti įmokas už globotinės
aukštojo mokslo studijas ir pasinaudoti pajamų mokesčio lengvata?
Lietuvos
Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr.
73-3085, toliau – GPMĮ) 21 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta,
kad nuolatinis Lietuvos gyventojas (kas yra nuolatinis Lietuvos gyventojas
– žr. GPMĮ 4 straipsnio komentarą) iš savo apmokestinamųjų
pajamų gali atimti už studijas (kurias baigus įgyjamas aukštasis
išsilavinimas ir (ar) suteikiama kvalifikacija, taip pat doktorantūros
bei meno aspirantūros studijos) sumokėtas sumas. Pagal šio straipsnio
2 dalies nuostatas, tais atvejais, kai studijuojantis nuolatinis Lietuvos
gyventojas nėra pajamų mokesčio mokėtojas arba neturi galimybių
pasinaudoti teise iš pajamų atimti sumokėtas už studijas, nurodytas
šio straipsnio 1 dalies 4 punkte, išlaidas, šias išlaidas laikantis
minėto punkto nuostatų gali iš savo pajamų atimti tėvai (įtėviai)
arba globėjai, brolis, sesuo ir (arba) sutuoktinis (sugyventinis).
Pagal
prie paklausimo pateiktus dokumentus gyventoja A buvo paskirta XXX,
globėja. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas GPMĮ nuostatas,
Ji, deklaruodama savo pajamas, turi teisę už savo globotinės aukštojo
mokslo studijas sumokėtas įmokas atimti iš savo apmokestinamųjų
pajamų ir perskaičiavusi pajamų mokestį dalį jo susigrąžinti, jeigu įmokų už studijas mokėjimo metu pagal Lietuvos Respublikos
civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262, toliau – CK) nuostatas buvote vis dar laikoma XXX globėja, t.y. neatsirado nei vienas iš CK 3.258 straipsnyje nuolatinės globos
(rūpybos) pasibaigimo pagrindų.
Kaip
apmokestinamos ½ buto dalies pardavimo pajamos, jeigu ši dalis buto
sutuoktinių ištuokos metu, 2006-11-19 teismo sprendimu, buvo priteista
kaip nepilnamečio vaiko išlaikymas (alimentai)?
Pagal
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin.,
2002, Nr. 73-3085; 2004, Nr. 60-2118; toliau – GPMĮ) 17 straipsnio
1 dalies 21 punktą, ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio
perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus
nuosavybėn nekilnojamąjį daiktą, esantį Europos ekonominės erdvės
valstybėje narėje, jeigu jis įsigytas anksčiau negu prieš trejus
metus iki šio turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, yra
priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.
Kai
nepilnamečiui vaikui, kaip išlaikymas teismo sprendimu priteisiamas
turtas, tai tokiu būdu įgyto turto įsigijimo data turi būti laikoma,
teismo sprendimo priėmimo diena. Vadinasi, paklausime nurodytos,
vaikui priteistos ½ buto dalies įsigijimo data turi būti laikoma
2006-11-19.
Kai
parduodamas nekilnojamasis daiktas, pavyzdžiui butas, nepraėjus 3
metams po jo įsigijimo, tai GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 21 punkte
nustatyta lengvata netaikoma ir pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2
dalies 9 punktą nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos už ne individualios
veiklos turto pardavimą ar kitokį perleidimą nuosavybėn apmokestinamos
taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.
Pardavus
ar kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą, iš
gautų pajamų GPMĮ 19 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti atimta turto įsigijimo kaina, sumokėtas komisinis atlyginimas bei mokesčiai,
rinkliavos, susiję su šio turto pardavimu arba kitokiu perleidimu
nuosavybėn. Turto įsigijimo kainai priskiriamos išlaidos, patirtos
įsigyjant turtą, įskaitant sumokėtus komisinius atlyginimus bei
mokesčius, rinkliavas, susijusius su šio turto įsigijimu.
Pagal
Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo
tam tikrais atvejais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 133 (Žin., 2003, Nr. 13-497), 8 punktą,
kai gyventojo gautas turtas yra pripažįstamas natūra gautomis pajamomis,
jo įsigijimo kaina yra tikroji rinkos kaina, buvusi to turto gavimo
momentu. Gyventojo turtu gautas išlaikymas yra laikomas natūra gautomis
neapmokestinamomis pajamomis. Kai išlaikymo forma yra nustatoma ne
pinigine išraiška, o priteisiamas vaikui tam tikras turtas (pavyzdžiui
nekilnojamasis turtas), tai toks gauto išlaikymo dydis turėtų atitikti
priteisto turto tikrąją rinkos kainą, kuri buvo teismo sprendimo
priėmimo momentu. Todėl, kai parduodamas teismo priteistas turtas,
tai tokio turto įsigijimo kaina turėtų būti laikoma tikroji rinkos
kaina buvusi teismo sprendimo priėmimo momentu.
Atsižvelgiant
į aukščiau išdėstytas nuostatas, paklausime nurodytu atveju, kai
parduodama nepilnamečio vaiko ½ buto dalis nepraėjus 3 metams nuo
šio turto įsigijimo, tai tokio turto pardavimo pajamos iš jų atėmus
turto įsigijimo kainą, kuri atitinka tikrąją rinkos kainą buvusią
turto gavimo momentu (2006-11-19), apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčio
tarifu.
Alytaus apskrities
VMI Švietimo ir konsultavimo skyriaus vyresn. specialistė Ona Kavaliauskienė
(8~315)55807, el. p. [email protected]